Menu Close

GREITAS MAISTAS – AR TIKRAI LABAI BLOGAI?

Blogai! Tik minimas „blogumas“ priklauso nuo daugelio veiksnių – kaip dažnai greitas maistas valgomas, koks jis, kokiu dienos metu vartojamas bei kokiais kiekiais. Tačiau jis kenkia. Vienaip ar kitaip, daugiau ar mažiau, bet sutrikdo organizmo funkcijas bei sukelia nepageidaujamas reakcijas (nors jų labai dažnai „plika akimi“ nepamatysi ar nepajausi!). Greito maisto sąvoka gali būti apibūdinama taip – tai produktai, kuriuos galima pagaminti ir patiekti per trumpą laiką. Tai perdirbta ar šaldyta produkcija, kuri nereikalauja daug laiko, norint ją paruošti. Ji būna įpakuota į pakuotes, kurios pritaikytos išsinešimui. Tai picos, mėsainiai, bulvytės fri, kebabai, dešrainiai, traški vištiena ir daugelis saldžių gazuotų gėrimų.

Greito maisto vartojimas itin paplitęs JAV, iš ten atkeliavo ir pas mus. Būtent ten, greitas maistas sudaro 11,3 proc. viso JAV suaugusiųjų dienos energijos suvartojimo.

Dar kitaip vadinamas „fast food‘o“, greito maisto vartojimas labai padidina nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, infarkto, insulto, vitaminų nepakankamumo, depresijos išsivystymo riziką, silpnina imunitetą bei atmintį. Kalbant apie nutukimą, nutukusių jaunuolių skaičius pasaulyje sparčiai didėja. Nutukimo paplitimas tarp jaunų suaugusiųjų besivystančiose šalyse svyruoja nuo 2,3 iki 12 proc., o antsvoris siekia net 28,8 proc.

Urbanizacija ir verslo plėtra taip pat turi labai didelės įtakos greito maisto vartojimui – net patys to nesuprasdami dažniau valgysite mėsainius, kebabus ar bulvytes fri jei tokį maistą tiekiančios įmonės bus arti namų ar pakeliui iš darbo ar ugdymo įstaigos. Laiko trūkumas – taip pat labai svarbus veiksnys, lemiantis greito maisto vartojimo pasirinkimą, kaip ir draugų įtaka bei dažniausiai patraukli kaina, geras skonis. Aišku, tai ką dedame į burną priklauso tik nuo mūsų pačių, tačiau netiesioginę įtaką daro ir minėti aspektai.

Vienas iš pavojingiausių greito maisto produktų – bulvytės fri, čipsai. Buvo atliktas tyrimas, kuris nustatė, jog termiškai apdorojant produktus, kuriuose yra daug angliavandenių (bulvės), išsiskiria didelis akrilamido kiekis. Tai kancerogenas, veikiantis genų lygmenyje ir sukeliantis piktybinių navikų atsiradimą. Taip pat nemažai akrilamido randama biskvituose, sausainiuose, traškioje duonoje, sausuose pusryčiuose (javainiuose). O pavyzdžiui geriant „Coca-cola“, „Sprite“ ir panašius saldžiai rūgščius gėrimus, burnos ertmėje mažėja pH ir kiečiausia danties medžiaga – emalis po truputį ima tirpti. Daugiau nei 50 proc. 14 m. asmenų būtent dėl šios priežasties atsiduria odontologo kėdėje!

Priklausomybę nuo greito maisto galima prilyginti priklausomybei nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų. Greitajame maiste esantys sotieji riebalai, cukrus ir ten esantis konservantas mononatrio glutamatas (E621) sukelia žmogui pasitenkinimo jausmą, pripratina jį prie nesveiko maisto. Todėl žmogus pradeda neribodamas savęs didinti mėsainių, traškučių, gazuotų saldžių gėrimų kiekius. Tokia būsena tampa labai sunkiai koreguojama.

Labai tikiuosi, kad paskaičius šį straipsnį, prieš perkant prekes iš užkandžių automatų ar prieš einant į greito maisto restoranus labai gerai pagalvosi ar verta! Sveikata tik viena ir ji tik tavo!

Straipsnį parengė Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

INFORMACIJOS ŠALTINIAI:

Peng Jia, Miyang Luo, Yamei Li, Ju-Sheng Zheng, Qian Xiao, Jiayou Luo “Fast-food restaurant, unhealthy eating, and childhood obesity: A systematic review and meta-analysis” (https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31507064/);

Nathalie Oexle, Timothy L. Barnes, Christine E. Blake, Bethany A. Bell, Angela D. Liese “Neighborhood fast food availability and fast food consumption” (https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26025087/);

Evelina Voitonis, Rimantas Stukas “Vilniaus universteto studentų įpročio vartoti greitą maistą tyrimas”             (https://www.lvb.lt/primo-explore/fulldisplay?docid=ELABAPDB4707228&context=L&vid=ELABA&lang=lt_LT&search_scope=LABTALL&adaptor=Local%20Search%20Engine&tab=default_tab&query=any,contains,greitas%20maistas&offset=0);

Amanda Meirytė „Tauragės miesto jaunų žmonių vartojamo greito maisto analizė ir ryšys su kai kuriais sveikatos rodikliais“ (https://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:36813557/datastreams/MAIN/content);

Edyta Czernialis, Irma Spiriajevienė „Lenkijos ir Lietuvos lietuviškose mokyklose besimokančių paauglių greito maisto vartojimo ypatumai“ (https://www.lvb.lt/primo-explore/fulldisplay?docid=ELABAPDB29718358&context=L&vid=ELABA&lang=lt_LT&search_scope=LABTALL&adaptor=Local%20Search%20Engine&tab=default_tab&query=any,contains,greitas%20maistas&offset=0);

Timothy L. Barnes, Simone A. French, Nathan R. Mitchell, Julian Wolfson „Fast-food consumption, diet quality and body weight: cross-sectional and prospective associations in a community sample of working adults“ (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5772965/).

Skip to content