2017-11-02 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento Anykščių skyrius gavo pranešimą apie nustatytą meningokokinio meningito atvejį. Liga nustatyta aštuonerių metų mergaitei, lankančiai Anykščių Antano Baranausko pagrindinę mokyklą. Siekiant išvengti infekcijos plitimo, organizuotos reikiamos profilaktinės priemonės: pateiktos rekomendacijos dėl patalpų vėdinimo ir dezinfekcijos, parengtas informacinis pranešimas susirgusios mergaitės klasiokų tėveliams dėl kontakte buvusių vaikučių sveikatos stebėjimo. Artimą kontaktą turėjusiems vaikams, šeimos nariams rekomenduota kreiptis pas savo šeimos gydytoją dėl chemoprofilaktikos skyrimo. Mergaitės šokių kolektyvo narių tėveliai taip pat informuoti apie tai, kad stebėtų vaikučių sveikatą.
MENINGOKOKINĖ INFEKCIJA
Vienas dažniausių jos sukėlėjų yra B grupės meningokokas, o pažeidžiamiausia yra vaikų grupė. Ligą sukelia gramneigiamas diplokokas Neisseria meningitidis. Šios bakterijos gausu aplinkoje, nors ji ir nėra atspari aplinkos poveikiui. Esant +10 ºC temperatūrai, ji žūsta per 2 val., o esant +50 ºC – per 5 min. Tiesioginiai saulės spinduliai bakteriją sunaikina per 2–6 val. Liga plinta lašeliniu būdu per orą bendraujant su sergančiaisiais arba sveikais bakterijų nešiotojais. Infekcijos šaltinis yra ir sergantysis generalizuota, ir lokalizuota ligos forma, taip pat ir sveikas sukėlėjo nešiotojas. Inkubacinis ligos periodas trunka 2–7 dienas.
Ligos simptomai ir eiga:
Ligos diagnozė patvirtinama klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais. Pagrindiniai klinikiniai simptomai yra karščiavimas, šaltkrėtis, raumenų skausmas, stiprūs galvos skausmai, pykinimas, vėmimas. Diagnozei nustatyti svarbu išsiaiškinti, ar yra hemoraginis bėrimas ir / ar sprando raumenų rigidiškumas, Kernigo, Brudzinskio simptomų. Didžiausia ligos klasta, kad pradžioje nebūna jokių specifinių požymių, ji prasideda staiga ir primena gripą. Todėl pačioje pradžioje meningokokinės infekcijos praktiškai neįmanoma atskirti, net kraujo rodiklių pokyčių dar nėra. Deja, medikai neretai neteisingai kaltinami, kad ligą pražiūrėjo, nors nėra tyrimų, kurie iš karto parodytų infekcijos buvimą kraujyje. Tai ir yra didžiausia problema. Vėliau, kai pasireiškia bėrimas, jau galima įtarti meningokokinę infekciją. Tiesa, pradžioje bėrimo dažniausiai nebūna, o jam pasireiškus, liga gali progresuoti itin sparčiai. Ligos simptomai priklauso nuo ligos formos. Meningokokinė infekcija gali pasireikšti lokalizuota, generalizuota ir reta forma. Lokalizuota forma dažniausiai pasireiškia nazofaringitu. Tokiu atveju liga dažniausiai nėra diagnozuojama, o žmonės pasveiksta nė nežinodami, kad sirgo meningokoko infekcija. Dalis žmonių (apie 5–10 proc.) yra meningokoko bakterijos turėtojai arba trumpalaikiai nešiotojai, kuriems
ši bakterija nesukelia jokių negalavimų. Daugiausia meningokokų nešiotojų yra tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų (apie 15–30 proc.). Tačiau epidemiologiniu požiūriu jie labai svarbūs, nes žmonės, kurie suserga generalizuota forma, dažniausiai užsikrečia būtent nuo tokio besimptomio nešiotojo arba nuo žmogaus, kuris tik sloguoja. Generalizuota ligos forma pasireiškia meningokokiniu sepsiu (meningokokemija), meningokokiniu meningitu arba šių ligų deriniu.
Meningokokinis sepsis vystosi dėl to, kad sukėlėjai patenka į kraują, pradeda daugintis ir sukelia uždegiminį organizmo atsaką. Meningokokemija skirstoma į tipinę ir žaibinę. Tipinei formai būdinga 39–40 ºC temperatūra, šaltkrėtis, bendras silpnumas, galvos skausmas. Hemoraginio pobūdžio bėrimas dažniausiai atsiranda per pirmąją parą ar pirmosiomis valandomis. Bėrimas plinta nuo šlaunų, sėdmenų, blauzdų iki liemens, pažastų, veido. Žaibinė forma išsiskiria tuo, kad tie patys simptomai progresuoja daug greičiau, o ligonio būklė blogėja valandomis. Bėrimai plinta, atsiranda dusulys, sumažėja kraujo spaudimas. Intensyviai negydomas ligonis gali mirti per 24 val. nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. Sergant šia ligos forma, mirštamumas yra didžiausias – sudaro 40–60 proc. visų atvejų. Yra buvę atvejų, kai bėrimas nebuvo spėjęs atsirasti arba buvo tik pavienių, sunkiai įžiūrimų jo elementų, o nuo pat ligos pradžios žaibiškai progresavo sepsis, septinis šokas, pasireiškė kraujo krešumo sutrikimai ir daugybinė organų disfunkcija, pasibaigusi
mirtimi. Meningokokinis meningitas taip pat pasireiškia karščiavimu (38–39 ºC temperatūra), stipriu galvos skausmu, pykinimu, vėmimu. Ligonis tampa vangus, jautrus šviesai, mieguistas, atsiranda smegenų dangalų dirginimo požymių – sprando rigidiškumas, Kernigo, Brudzinskio simptomai. Jeigu liga progresuoja iki meningoencefalito, išsivysto smegenų edema, koma, traukuliai. Mišri forma yra tokia, kai kartu pasireiškia ir meningokokinis sepsis, ir meningitas. Meningokokinė infekcija gali pasireikšti ir retomis formomis, pavyzdžiui, artritu, poliartritu, perikarditu, endokarditu, pneumonija ir kt.
Rizika susirgti:
Žinoma, kad meningokokinė infekcija dažniau pakerta sveikesnius žmones, t. y. retai sergančius vaikus, paauglius ar jaunimą. Ši infekcija neaplenkia ir vyresnio amžiaus žmonių, tačiau dažniau serga vaikai ir kūdikiai – jie sudaro 60–70 proc. visų ligonių. Kodėl vieni suserga, o kiti – ne, nėra iki galo aišku. Žmogaus imlumas bakterijai priklauso nuo daugelio veiksnių. Manoma, kad tai lemia imuninė sistema, bakterijų, patekusių į žmogaus organizmą, kiekis, jų potipis, nosiaryklės būklė, kartu esanti virusinė infekcija, tam tikri genetiniai veiksniai, kt. Į rizikos grupę patenka rūkaliai, nuo pasyvaus rūkymo kenčiantys vaikai, žmonės, kurie persirgo gripu ar kitomis kvėpavimo takų gleivinę pažeidžiančiomis infekcijomis, taip pat žmonės, kurių imunitetas nuslopintas dėl ligos ar gydymo. Deja, dauguma sergančiųjų yra žmonės, kuriems nenustatyta jokių akivaizdžių rizikos veiksnių.
PROFILAKTINĖS PRIEMONĖS:
Veiksmai diagnozavus ligą: ligonis turi būti izoliuojamas ne trumpiau kaip 24 val. nuo gydymo vaistais pradžios. Su ligoniu bendravusių žmonių būklė turi būti stebima 10 dienų, o jiems įtarus ligą, gydyti pradedama kuo skubiau. Artimai su ligoniu bendravusiesiems profilaktiškai skiriama chemoterapija antibiotikais. Jų rekomenduojama skirti kuo anksčiau – ne vėliau kaip per 7 paras po buvusio kontakto. Artima aplinka – tai šeimos nariai, žmonės, gyvenantys tose pačiose patalpose, kiti, turėję artimą kontaktą žmonės, bendramoksliai (suolo, kambario draugai ir kt.).
Apsisaugojimui nuo meningokokinės infekcijos ypač svarbi nespecifinė profilaktika:
* Dažnai ir reguliai plauti rankas
* Laikytis higienos reikalavimų
* Kosint ar čiaudint prisidengti nosį ar burną
* Tinkamai išgydyti kitas viršutinių kvėpavimo takų infekcijas: esant plaučių uždegimui, gripui ar kt.; kreiptis į gydytoją, tinkamai vartoti paskirtus vaistus
* Vengti masinio susibūrimo vietų
* Stiprinti imunitetą : įvairių grupių maisto medžiagų- tai yra baltymų, angliavandenių, riebalų vartojimas, reguliari mankšta, streso vengimas.
* Reguliariai ir tinkamai vėdinti patalpas- būtina, ypač, jei jose gyvena ar dirba daug žmonių.
Specifinė profilaktika: skiepai. Skiepai nuo meningokokų infekcijos rekomenduojami žmonėms, kurie vyksta į didelės rizikos šalis, taip pat asmenims, kurie priskiriami didelės rizikos susirgti šia liga grupėms. Tai yra kūdikiams, vaikams, paaugliams, žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis.
Parengė: L. Pagalienė, Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė
Informacijos šaltiniai: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Utenos departamento Anykščių skyrius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).