Vasara – pats smagiausias metų laikas, kuomet laukia atostogos, draugai, gamta ir pramogos. O, kad atostogauti būtų smagu ir, svarbiausia, saugu, visuomenės sveikatos specialistai dar kartą primena kokia svarbi žmogaus gyvybė ir pataria kaip elgtis prie vandens ir vandenyje bei ką daryti jei žmogus skęsta.
Suaugusiųjų elgesys
- Niekada neikite į vandenį apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų.
- Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes. Žinoma, kad didžioji dalis Lietuvoje nuskendusių suaugusiųjų buvo neblaivūs.
- Neplaukiokite vieni. Jei pradėtumėte skęsti, kartu plaukiantis žmogus galėtų jums padėti.
- Nesimaudykite už gylį ribojančių plūdurų. Būtina visada paisyti paplūdimyje esančių ženklų ir vėliavos įspėjimų. Šalia gelbėtojų stoties keliama raudonos spalvos vėliava įspėja poilsiautojus, kad maudytis draudžiama. Geltona spalva reiškia – maudytis pavojinga. Dviejų spalvų – raudona ir geltona vėliava pažymi, kad čia dirba gelbėtojai. Geltona – vidutinis pavojus – maudytis pavojinga. Raudona – didelis pavojus – maudytis draudžiama. Raudona virš geltonos – rekomenduojama maudymosi vieta, prižiūrima gelbėtojų.
- Plaukiokite tik gelbėtojų prižiūrimose vietose. Šalia budintys gelbėtojai nelaimės atveju greičiau suteiks profesionalią pagalbą.
- Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių visada reikia bristi, o ne nerti ar šokti.
- Nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena dažniausių galvos ir kaklo traumų priežasčių.
- Nerekomenduojama maudytis po valgio.
- Jei kaitinotės saulėje, niekuomet staiga nešokite į vandenį. Pirmiau apsišlakstykite juo.
- Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis. Jei vandenyje raumenis sutraukė mėšlungis, stenkitės nepanikuoti (net ir mėšlungio atveju galite valdyti galūnę), įtempkite raumenį ir plaukite į krantą.
Vaikų priežiūra
- Kuo anksčiau išmokykite vaikus plaukti. Mažamečius vaikus būtina prižiūrėti prie vandens nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių.
- Visada nepertraukiamai ir iš arti stebėkite prižiūrimą vaiką, esantį vandenyje ar šalia vandens. Vaikai iki 5 metų amžiaus skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta. Jiems nuskęsti užtenka kelių sekundžių, todėl mažamečių skendimų rizika yra itin didelė.
- Negalima vartoti alkoholio, kai prižiūrite besimaudančius ar prie vandens žaidžiančius vaikus.
- Nepalikite vaikų saugoti vyresniems vaikams, nes jie nėra tokie atidūs ir atsakingi kaip suaugusieji.
- Leiskite vaikams maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, turinčias galvos atramas. Pripučiami ratai, rankovės yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonė.
- Negalima leisti vaikams maudytis praėjus mažiau nei 60 min. po valgio, taip pat negalima maudytis kramtant.
- Paaiškinkite vaikams saugaus elgesio vandenyje taisykles.
- Aptverkite prie namų esančius atvirus vandens telkinius ir baseinus iš visų pusių ne mažesne nei 120 cm tvora su rakinamais ar kitaip tvirtai uždaromais ir vaikams neatidaromais varteliais.
Jei žmogus skęsta
- Jei kitas žmogus skęsta, pirmiausia šaukitės pagalbos, atkreipkite kitų žmonių dėmesį, kvieskite gelbėjimo tarnybas numeriu 112.
- Jei įmanoma, paduokite skęstančiajam virvę, storą lazdą ar kitą priemonę, kad galėtumėte jį ištraukti į krantą.
- Pats gelbėkite, tik jei mokate gerai plaukti, žinote, kaip prisiartinti ir nugabenti skęstantįjį į krantą. Skęstantis žmogus būna apimtas panikos, griebiasi ir nardina gelbstintį žmogų, todėl grėsmė kyla abiems.
- Jei turite gelbėjimo priemonę (ratą, plūdurą), paduokite ją skęstančiajam per maždaug 1,5 m. atstumą, laikydami ją prieš save, tada tempkite jį į krantą. Jei tokio daikto neturite, prie skęstančiojo prisiartinkite iš nugaros, kad skęstantis žmogus jūsų nesugriebtų. Galite panerti, už kojų apsukti skęstantįjį ir išnerti toje pačioje vietoje arba panėrę išnerti jam už nugaros. Jei žmogus skęsta upėje, reikia pabėgėti į priekį prieš skęstantįjį ir pasitikti jį plaukiant prieš srovę.
- Jei skęstantis žmogus jus sugriebė – išsilaisvinkite nuo jo. Tai galite daryti stumdami jo smarką nuo savęs, atsispirdami kojomis ar atsistumdami rankomis nuo jo krūtinės, lauždami rankas ar kitais būdais.
- Adekvačiai reaguojantis į aplinką nukentėjusysis gali laikytis gelbstinčiam žmogui už pečių (galima plaukti ant nugaros arba ant pilvo). Jei nukentėjęs asmuo yra be sąmonės, gelbstintis asmuo turi laikyti jo galvą taip, kad į burną nepatektų vandens (suimti už pažastų ar už apatinio žandikaulio, plaukti ant nugaros). Tai reikalauja didelės fizinės jėgos ir ištvermės.
- Parplukdžius skendusį žmogų į krantą, jei jo gyvybinės funkcijos yra sutrikusios, teikti pirmąją pagalbą, kol atvyks gelbėjimo tarnybos.
Kaip elgtis karštomis vasaros dienomis
Karštomis vasaros dienomis, termometro stulpeliui šoktelėjus į viršų padidėja perkaitimo tikimybė. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado), todėl karštomis dienomis rekomenduojame:
- Stenkitės būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai.
- Dažniau gerkite skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Rekomenduojame gerti negazuotą vandenį arba natūralias sultis be pridėtinio cukraus.
- Viešose erdvėse vandenį gerkite tik iš geriamojo vandens pastatomų fontanų.
- Nevartokite alkoholio ir kofeino.
- Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų.
- Einant į lauką, užsidėkite galvos apdangalą ir dėvėkite saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
- Dėvėkite lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
- Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi. Tepkite kūną ne mažesnio nei 15 SAF (saulės apsaugos faktoriaus) kremu, lūpas – balzamu su SPF.
- Poilsiui gamtoje pasirinkite vietą pavėsyje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, ribokite buvimo atviroje saulėje laiką, būkite po skėčiais.
- Nepalikite uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Vaikai priklauso jautriai karščiui žmonių grupei. Vaikų kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiųjų, todėl karštis juos veikia labiau.
- Ribokite fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 15 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialiąsias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
- Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.
- Palaikykite namų aplinką vėsią. Jeigu yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.
- Sergant širdies – kraujagyslių sistemos ligomis, stebėkite savo sveikatos būklę. Pasitarkite su šeimos gydytoju dėl nuolat vartojamų vaistų dozės koregavimo.
Skubiai kreipkitės į medikus:
- esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
- kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai;
- radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.
