Kas yra tuberkuliozė?
Tuberkuliozė (TB) – lėtinė užkrečiamoji liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos (Mycobacterium tuberculosis). Dažniausiai tuberkuliozės mikobakterijos TM pažeidžia plaučius, tačiau gali pažeisti bet kurį kitą organą (pavyzdžiui, inkstus, nugaros ir galvos smegenis, kaulus, sąnarius, akis). Tinkamai negydoma TB gali būti mirtina.
Kaip tuberkuliozė plinta?
Tuberkuliozė plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantis TB žmogus išskiria į aplinką TB sukėlėjus (tuberkuliozės mikobakterijas) kosėdamas, kalbėdamas, čiaudėdamas, dainuodamas ar spjaudydamas skreplius. Atvira TB sergantis žmogus kosėdamas į aplinką išskiria seilių ir skreplių lašelius, kuriuose gali būti TB mikobakterijų. Lašelius su TB bakterijomis įkvepia kitas žmogus ir taip sukėlėjas patenka į plaučius, ten dauginasi. Kartais iš plaučių, kraujo keliu, tuberkuliozės bakterijos gali patekti į kitus organus ir juos pažeisti (inkstus, kaulus, smegenis, akis, sąnarius). Užkrečiama yra tik kvėpavimo takų (atvira plaučių ar gerklų) tuberkuliozė. Kitų organų tuberkuliozė yra neužkrečiama. Užsikrečiama dažniausiai nuo sergančiųjų tuberkulioze, su kuriais kasdien praleidžiama daug laiko. Tai dažniausiai šeimos nariai, draugai, bendradarbiai, bendramoksliai.
Kokie pagrindiniai plaučių tuberkuliozės simptomai?
- Kosulys, užtrukęs ilgiau nei tris savaites
- Skreplių ir kartais kraujo atkosėjimas
- Naktinis prakaitavimas
- Karščiavimas (dažniausiai 37oC)
- Silpnumas ir nuovargis
- Apetito stoka, svorio kritimas
- Skausmas krūtinėje
Kokie žmonės turi didžiausią riziką susirgti tuberkulioze?
- Asmenys, turėję artimą sąlytį su sergančiuoju atvira plaučių TB (šeimoje, darbe, ugdymo įstaigoje);
• Asmenys, užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV);
• Asmenys, sergantys onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu, lėtiniu inkstu nepakankamumu;
• Asmenys, gydomi kortikosteroidais ir (ar) imunitetą slopinančiais vaistais
• Asmenys, priklausomi nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų;
• Asmenys, atvykę iš šalių, kuriose didelis sergamumas tuberkulioze.Ar visi tuberkuliozės bakterijomis užsikrėtę asmenys suserga tuberkulioze?
Ne kiekvienam, užsikrėtusiam tuberkuliozės bakterijomis, išsivysto liga (tuberkuliozė). Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus imuniteto. Žmonės, kurie užsikrečia, bet nesuserga, turi taip vadinamą latentinę tuberkuliozės infekciją (LTBI). Aplinkiniams jie nėra pavojingi, nes į aplinką neišskiria bakterijų. Latentinė tuberkuliozės infekcija gali pereiti į ligą, kai nusilpsta imunitetas. Apie trečdalį pasaulio gyventojų yra infekuoti TB sukėlėjais (turi latentinę infekciją). Tik vienas iš dešimties latentinę TB infekciją turintis asmuo per savo gyvenimą suserga tuberkulioze.
Kas yra latentinė tuberkuliozė?
Latentinė tuberkuliozė – tai latentinė tuberkuliozės infekcija (LTBI), kai žmogus užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterijomis, tačiau neserga ir neturi jokių ligos simptomų. Daugumos žmonių, kurie įkvėpia tuberkuliozės bakterijų ir jomis užsikrečia, organizmas pajėgia kovoti su TB bakterijomis ir sustabdyti jų dauginimąsi. Nors tuberkuliozės bakterijos yra organizme, tačiau jos neaktyvios (latentinė TB infekcija). Nusilpus imunitetui, latentinė tuberkuliozės infekcija gali pereiti į ligą, t.y. tuberkuliozės bakterijos aktyvuojasi, pradeda daugintis. Dėl latentinės TB infekcijos gydymas gali būti skiriamas jaunesniems nei dveji metai vaikams, kai šeimoje yra kontaktas su sergančiais bakteriologiškai patvirtinta tuberkulioze ir kitais atvejais, apie kuriuos sprendžia gydytojas.
Asmenys, kurie turi didesnę riziką, kad latentinė TB infekcija vystysis į aktyvią tuberkuliozės formą, t. y. asmenys, kurių imuninė sistema susilpnėjusi:
• Užsikrėtę ŽIV asmenys;
• Esant nepilnaverčiai mitybai ir nepakankamam kūno svorio;
• Asmenys, priklausomi nuo alkoholio ir (ar) rūkantieji;
• Asmenys, sergantys kitomis, imuninę sistemą slopinančiomis ligomis;
• Vyresnio amžiaus žmonės.
Kokie tyrimai taikomi nustatyti tuberkuliozės infekcijai?
Siekiant nustatyti tuberkuliozę, atliekamos krūtinės ląstos rentgenogramos. Tuberkulino mėginys atliekamas vaikams iki 18 metų amžiaus. Skreplių mikroskopija dėl rūgščiai atsparių bakterijų (jei pacientas gali iškosėti skreplių). Taip pat gali būti atliekamas serologinis gama interferono (IGRA) nustatymo tyrimas. Kadangi yra tokių tuberkuliozės bakterijų, kurios yra atsparios vaistams, todėl kiekvienam pacientui radus tuberkuliozės mikobakterijas, atliekamas jų tyrimas nustatant jautrumą vaistams. Kiekvienu atveju sprendžia gydytojas, kiek ir kokių tyrimų reikia atlikti norint patvirtinti tuberkuliozės ligą.
Kas yra tuberkulino mėginys?
Tuberkulino mėginys – tai diagnostinis testas, kai pagal odos reakciją siekiama išsiaiškinti galimą užkrėstumą tuberkuliozės mikobakterijomis. Tai įodinis mėginys – Mantoux testas (Mantu mėginys), kuris parodo žmogaus organizmo pakitusį reaktyvumą, kuris atsiranda užsikrėtus tuberkuliozės mikobakterijomis. Mantu mėginys yra vienas pagrindinių specifinių įrankių nustatant TB infekciją vaikams. Tuberkulino mėginys Lietuvoje atliekamas visiems vaikams prieš pradedant lankyti mokyklą (6 ir 7 metų amžiaus) ir rizikos grupių vaikams (pvz., neskiepyti BCG, bendraujantiems su TB sergančiu šeimoje ir kt.). Gavus teigiamą ar stipriai teigiama rezultatą (vertina gydytojas), atliekami kiti tyrimai dėl tuberkuliozės.
Ar tuberkuliozė išgydoma?
Tuberkuliozė išgydoma, jei sergantis šia liga vartoja visus gydytojo paskirtus vaistus visą nustatytą laiką. Gydymas ilgas (6 mėn. ir ilgiau, priklausomai nuo tuberkuliozės mikobakterijų jautrumo vaistams ir ligos lokalizacijos). Gydymo tikslas – vaistais išnaikinti tuberkuliozės bakterijas organizme. Vaistai vartojami kasdien. Netinkamai vartojant vaistus, vystosi tuberkuliozės mikobakterijų atsparumas vaistams. Nesigydant, liga progresuoja ir gali baigtis mirtimi.
Kodėl vaistus nuo tuberkuliozės reikia vartoti ilgai ir reguliariai?
Tuberkuliozės bakterijos veikiamos vaistų organizme žūva labai lėtai. Tam, kad vaistai organizme sunaikintų visas tuberkuliozės bakterijas, prireikia mažiausiai 6 mėnesių. Pradėjus vartoti vaistus, pasijuntama geriau jau po kelių savaičių, tačiau tuberkuliozės bakterijos organizme dar nėra išnaikintos ir jos toliau gali daugintis. Todėl, nežiūrint pagerėjusios savijautos, būtina ir toliau vartoti vaistus tol, kol žus visos tuberkuliozės bakterijos. Nereguliariai vartojant paskirtus gydytojo vaistus, tuberkuliozės bakterijos pakinta ir tampa atsparios paskirtiems vaistams, todėl toliau dauginasi ir liga progresuoja, užsitęsia ilgiau. Tuomet prireikia naujų vaistų tam, kad jie sunaikintų pakitusias (tapusias atspariomis ankstesniems vaistams) bakterijas. Naujus vaistus tenka vartoti ilgiau ir jie paprastai sukelia sunkesnius šalutinius poveikius.
Kas yra dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozė ir ypač vaistams atspari tuberkuliozė?
Dėl neteisingo ir netvarkingo gydymosi tuberkuliozės bakterijos gali tapti atsparios vaistams, kuriais gydomas tuberkulioze sergantis žmogus. Tai reiškia, kad vaistai nebegali naikinti bakterijų. Dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozę (DAV TB) sukelia bakterijos, kurios yra atsparios dviem pagrindiniams vaistams nuo tuberkuliozės.
Dar pavojingesnė yra ypač vaistams atspari tuberkuliozė. Tai tokia tuberkuliozės forma, kurios sukėlėjai yra atsparūs beveik visiems tuberkuliozei gydyti naudojamiems vaistams. Be to, žmonės gali užsikrėsti vaistams atspariais tuberkuliozės sukėlėjais. Atsparumas vaistams dažniau pasireiškia žmonėms, kurie:
- užsikrėtė nuo žmogaus, sergančio daugeliui vaistų atsparia tuberkuliozės forma;
- ne visada vaistus vartojo taip, kaip nurodė gydytojas;
- susirgo tuberkulioze pakartotinai; arba
- atvyko iš regiono, kuriame vaistams atspari tuberkuliozė yra paplitusi.
Pradėjus vartoti vaistus, kada žmogus tampa nebeužkrečiamas?
Tyrimais nustatyta, kad pradėjus gydytis nuo tuberkuliozės, t.y. tinkamai ir reguliariai vartojant vaistus, sergantieji tuberkulioze jau po 2-3 savaičių nebeišskiria į aplinką tuberkuliozės bakterijų ir nebegali užkrėsti kitų. Tačiau pažeidus gydymo režimą (nereguliariai vartojant vaistus, nutraukus savavališkai gydymą) vystosi atsparumas vaistams, tuberkuliozė atsinaujina, progresuoja ir gali baigtis mirtimi. Tuberkuliozės gydymas sudėtingas, būtina gydytojo priežiūra, periodiškai atliekami tyrimai, nuolatos stebima paciento sveikatos būklė, vaistų veiksmingumas.
Kaip neplatinti tuberkuliozės bakterijų?
Geriausias būdas neplatinti tuberkuliozės – tinkamai vartoti vaistus ir vykdyti visus gydytojo nurodymus. Rekomendacijos, kaip apsaugoti aplinkinius:
- Gerkite vaistus taip, kaip nurodyta. Tai labai svarbu!
- Patalpose bendraudami su kitais asmenimis dėvėkite medicininę kaukę arba respiratorių, o kosėdami, čiaudėdami ar juokdamiesi visada prisidenkite burną servetėle. Panaudotą servetėlę ar kaukę įdėkite į plastikinį maišelį ir išmeskite.
- Laikykitės atokiau nuo aplinkinių ir venkite sąlyčio su kitais asmenimis. Miegokite atskirame kambaryje, toliau nuo kitų šeimos narių.
- Dažnai vėdinkite kambarį. Tuberkuliozė plinta mažose uždarose patalpose, kuriose nėra oro cirkuliacijos. Įstatykite į langą oro ventiliatorių (išpučiamąjį), kad iš patalpos būtų pašalinamas oras, kuriame gali būti daug tuberkuliozės bakterijų. Jei atidarysite kitus langus, ventiliatorius dar ir siurbs gryną orą į patalpą. Tai padės sumažinti tikimybę, kad tuberkuliozės bakterijos liks patalpoje ir jomis užsikrės patalpoje esantis kitas žmogus.
Atminkite, kad tuberkuliozės sukėlėjai plinta oru su mažais sergančio žmogaus iškosėtais lašeliais, dažniausiai užsikrėtimas gali įvykti uždarose nevėdinamose patalpose.
Parengta pagal https://nvsc.lrv.lt
