Mūsų sveikata, gyvenimo kokybė labai priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvename. Būstas yra ta fizinė aplinka, kurioje žmonės praleidžia daugiausia laiko. Tai vieta, kuri apsaugo mus nuo įvairių grėsmių, bet gali būti ir įvairių pavojų (fizinių, cheminių, biologinių) šaltinis, darančių neigiamą įtaką mūsų sveikatai, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Šiais laikais, kai dauguma žmonių didžiąją laiko dalį (iki 80 proc.) praleidžia savo sukurtoje uždaroje erdvėje, bet koks gyvenamosios patalpos neigiamas veiksnys gali ilgai veikti žmogaus organizmą.
Neigiamą įtaką sveikatai daro bloga pastatų kokybė, kenksmingos statybinės medžiagos, netinkama įranga, patalpų dydis ir struktūra, per aukšta arba per žema patalpų temperatūra, drėgmė ir apšvietimas, pavojinga jonizuojančioji ar nejonizuojančioji spinduliuotė. Svarbų vaidmenį atlieka patalpų oro kokybė (anglies dioksidas, tabako dūmai, radonas, pavojingos smulkios ir stambios kietosios dalelės bei kt.), triukšmas, alergenai, mikroorganizmai, buityje naudojamos cheminės priemonės, tokios kaip plovikliai, valikliai, dezodorantai ir kt.
Labai svarbu patalpose sukurti tinkamą mikroklimatą – temperatūros, oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinį, taip pat ore neturi būti kenksmingų medžiagų arba jų koncentracija neturi viršyti saugaus lygio. Dėl reikalavimų neatitinkančio patalpų mikroklimato gali kilti įvairių sveikatos sutrikimų.
Temperatūra daro didelę įtaką žmogaus sveikatai: gali padėti palaikyti sveiką imuninę sistemą ir atvirkščiai, sudaryti sąlygas lėtinėms ligoms paūmėti ar susirgti naujomis ligomis. Priklausomai nuo gyvenamosios patalpos funkcijos joje temperatūra turi šiek tiek skirtis:
• Miegamajame kambaryje optimali temperatūra yra 17–18 °С. Būtent tokia temperatūra pagerina miego kokybę ir sumažina galvos skausmus.
• Virtuvėje turėtų būti 18–19 °С, nes čia yra prietaisų, kurie patys skleidžia šilumą (viryklė, orkaitė, mikrobangų krosnelė, elektrinis virdulys ir kt.) ir padidina patalpos temperatūrą.
• Vonios kambaryje rekomenduojama 24–26 °C. Čia oro temperatūra turi būti aukštesnė, nes drėgmės kiekis yra gerokai didesnis nei kitose patalpose, o esant žemai temperatūrai, jaučiama drėgmė ir sukeliamas diskomfortas.
• Vaikų kambaryje temperatūra gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus. Kūdikiui optimalu yra 23–24 °C, o vyresniam vaikui užtenka iki 21–22 °С.
• Kitų patalpų vidutinė rekomenduojama temperatūra yra 18–22 °C.
Skirtinguose kambariuose temperatūra neturėtų labai skirtis: 2–3 laipsnių skirtumas laikomas geru, nes žmogus, judėdamas tokio skirtumo nejaučia. Jeigu namuose žiemą per šalta, o vasarą per karšta, atsiranda pavojus susirgti, sumažėja darbingumas, prastėja emocinė savijauta. Pažeidžiamumas šalčiu yra didesnis patalpose, kuriose praleidžiama daug laiko ir yra netinkama izoliacija, netinkamas namų šildymas. Šaltis ypač pavojingas kūdikiams, nes jų termoreguliacinė sistema nėra brandi, todėl jie daug jautresni temperatūros pokyčiams nei suaugusieji. Kūno atvėsimas gali sukelti ūmių kvėpavimo takų ligų, nervų sistemos ligų, be to, šaltas oras kelia diskomfortą.
Patalpose per žema temperatūra ir per didelė drėgmė – puiki terpė daugintis mikroorganizmams. Sumažėja žmogaus organizmo atsparumas virusams. Padažnėja sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, paūmėja astmos priepuoliai, alergijos.
Prasidėjus šildymo sezonui, namuose dažnai būna per sausa. Drėgmės trūkumą galima atpažinti iš šių požymių: esant pernelyg sausam orui, atsikėlus ryte gerklė būna išdžiūvusi, nosis išsausėjusi.
Sausas oras kenkia kvėpavimo takams: išdžiovina gleivinę ir sudaro palankias sąlygas virusams ir bakterijoms patekti į kvėpavimo takus, džiovina akių gleivinę. Akis pradeda perštėti, jos pavargsta, ašaroja, dažnai būna sudirgusios. Sausas oras ypač nepageidaujamas ten, kur žmogus miega ar praleidžia daugiau laiko.
Dėl netinkamo patalpų mikroklimato gali kilti įvairių sveikatos sutrikimų: depresija, alergijos, nuovargis, galvos skausmai, bendras negalavimas.
Parengta pagal Higienos instituto informaciją.
