Jeigu stengsimės kalbėti trumpai ir konkrečiai – glitimas (arba kitaip gliutenas) yra kviečių luobelėje esantis baltymas, kuris dažnai suklijuoja įvairius maisto komponentus taip sukuriant galutinį gaminį (neveltui, juk glue (angl.) = klijai). Glitimo galime rasti įvairiame angliavandeniais turtingame maiste – makaronuose, duonoje, košėse, kepiniuose, „fast food‘e“, taip pat įvairiuose padažuose bei užpiluose. Nors kviečiai ir yra be galo maistingi, tačiau daliai žmonių glitimas gali sukelti įvairius žymius ir nežymius sveikatos sutrikimus.
Kodėl svarbu kalbėti apie glitimą ir jo netoleravimą? Šiandien galima išgirsti labai daug tokio tipo frazių: „aš netoleruoju glitimo“, „nevalgau makaronų, nes ten yra glitimo“, „mane išberia nuo glitimo“, „valgau dešrą be duonos, nes ten yra glitimo“… Kodėl žmonės taip dažnai nekalba, kad netoleruoja vištienos ar bananų?
Deja, glitimas patenka tarp 8 labiausiai paplitusių maisto alergenų ir net 0,4 proc. pasaulio gyventojų yra jam alergiški. Taip pat glitimas yra vienas labiausiai uždegimą skatinančių ingredientų. Šis baltymas, patekęs į jo netoleruojančio žmogaus organizmą, sukelia labai stiprią reakciją, kuri retkarčiais gali baigtis mirtimi. Liga, kada žmogus netoleruoja glitimo, yra vadinama celiakija. Verta paminėti, jog asmuo, kuris netoleruoja glitimo nebūtinai serga celiakija, tiesiog jo organizmas sunkiai priima glitimo turintį maistą, tačiau labai sunkių reakcijų nesukelia.
Kaip galima įtarti, jog asmuo netoleruoja glitimo ar serga celiakija? Jei suvalgius maisto, kuriame yra kviečių, ir po kelių minučių ar po kelių valandų (kartais ir ilgiau), imama jausti pilvo skausmą, pūtimą bei diskomfortą, atsiranda viduriavimas, skrandžio bei galvos skausmas, odos problemos ar bendras silpnumas – tai ženklas, kad derėtų sumažinti produktų, turinčių glitimo, vartojimą. Pastebėjus šiuos netoleravimo požymius, vertėtų kreiptis į sveikatos specialistus, nes vis tik glitimo netoleravimą ar celiakiją galima patvirtinti tik klinikiniais tyrimais.
Jei yra žinoma apie aukščiau minėtus sutrikimus vis dėlto būtina užtikrinti pilnavertę mitybą – atsisakius produktų iš kviečių, netenkama nemažai B grupės vitaminų, kalio, magnio, cinko, geležies, skaidulų, tad savo mitybos racioną reikėtų papildyti ankštiniais produktais, vaisiais, daržovėmis, kitomis kruopomis, kuriose nėra glitimo (ryžiais, grikiais, soromis, kukurūzais), sėklomis, riešutais, raudona mėsa, bulvėmis, kiaušiniais, avokadais bei žuvimi. Kol kas vienas iš efektyviausių celiakijos (glitimo netoleravimo) gydymo būdų yra begliutenės dietos laikymasis. Kaip jau minėta, atsisakius glitimo, organizmui gali trūkti nemažai vitaminų ir mineralų, tad derėtų reguliariai atlikti kraujo tyrimus.
Net ir atsisakius ar negalint vartoti tam tikrų produktų galima maitintis teisingai ir subalansuotai – svarbu suvartoti pakankamą kiekį baltymų, riebalų, angliavandenių bei skaidulų, gerti užtektinai vandens, atsiakyti pridėtinio cukraus ir saldiklių. Net jei ir pokyčiai mityboje būna maži, jie yra labai reikšmingi, nes užkerta kelią daugeliui ligų, gerina sveikatą bei bendrą gyvenimo kokybę!
Straipsnį parengė Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
INFORMACIJOS ŠALTINIAI:
Jessica R. Biesiekierski „What is gluten?“ (https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/jgh.13703);
Helen West „The 8 Most Common Food Allergies“ (https://www.healthline.com/nutrition/common-food-allergies);
Santa Zimkienė „Informuotumas apie gliuteno netoleranciją ir veiksniai, lemiantys požiūrį į begliutenę dietą“ (https://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:22599107/datastreams/MAIN/content);
Letizia Saturni, Gianna Ferretti, Tiziana Bacchetti „The Gluten-Free Diet: Safety and Nutritional Quality“ (https://www.mdpi.com/2072-6643/2/1/16/htm);
Amy L. Jones „The Gluten-Free Diet: Fad or Necessity?“ (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5439366/);
Adda Bjarnadottir „What is gluten, and why is it bad for some people?“ (https://www.medicalnewstoday.com/articles/318606);
David Perimutter, Kristin Loberg „Planas sveikam gyvenimui“.