Vanduo – tai vienintelis maisto produktas, kurį žmogus visą savo gyvenimą vartoja kasdien. Vandens reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti. Organizmui pakankamas vandens kiekis yra viena iš pagrindinių geros savijautos ir sveikatos sąlygų.
Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai, ir jei užtikrinama apsauga nuo taršos. Šachtinių šulinių vandens kokybė yra nepastovi ir labai priklauso nuo to, ar neužteršta šulinio aplinka. Taigi, individualaus šulinio ar gręžinio savininkai privalo imtis ypatingų atsargumo priemonių, kadangi požeminis vanduo gali būti užterštas paviršiniu vandeniu ar netoliese esančių nuotekų sistemų teršalais.
Neretai gyventojai geriamojo vandens kokybę vertina pagal skonį, kvapą, spalvą, drumstumą. Tai apgaulingas ir netikslus vertinimas. Tirpūs gamtiniai geležies ir mangano junginiai, reaguodami su oru, iškrenta į nuosėdas, nudažo vandenį ruda arba pilka spalva. Toks vanduo gali atrodyti labai nepatraukliai, bet nėra pavojingas žmogaus sveikatai. Tačiau kai kurie elementai ir junginiai, pavyzdžiui, nitratai, nitritai, fluoridai, mikrobinė tarša skonio, spalvos nekeičia, vanduo yra skaidrus, skanus, bet per dideli jų kiekiai vandenyje yra kenksmingi žmogui ir gali sukelti nepageidautinų bei rimtų sveikatos sutrikimų.
Mikrobiologinis užterštumas
Geriamojo vandens mikrobiniai rodikliai – žarninės lazdelės (Escherichia coli) ir žarniniai enterokokai gali sukelti rimtas infekcines ligas. Po inkubacinio periodo, per 2–3 dienas, gali pasireikšti įvairūs simptomai: stiprūs pilvo skausmai, pykinimas, nuo lengvo iki sunkaus kraujingo viduriavimo, gali sukelti šlapimo, tulžies takų infekcijas. Jei vandenyje yra žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų – tai įrodymas, kad vanduo užterštas. Taigi, į jį pateko fekalinė tarša, o su ja ir patogeniniai mikroorganizmai – infekcinių ligų, tokių, kaip vidurių šiltinė, dizenterija, salmoneliozė, choleros sukėlėjai bei virusai. Geriamajame vandenyje žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų neturi būti. Esant mikrobiologiniam užterštumui, galima naudoti tik virintą vandenį!
Nitratų kiekio viršijimas
Dėl kenksmingo poveikio žmogaus organizmui nitratų ir nitritų kiekis vandenyje, skirtame maisto gamybai, griežtai ribojamas. Maistui naudojamame vandenyje nitratų kiekis neturi viršyti 50 mg/l. Su vandeniu ir maistu per virškinamąjį traktą patekę į žmogaus kraują nitratų dariniai blokuoja deguonies pernešimą į audinius ir sukelia methemoglobinemiją – vidinį deguonies badą, kuris ypač pavojingas kūdikiams.
Nitratai vandenyje kenkia ir nėščiosims: mokslininkai įrodė, kad nėščiosioms, vartojančioms nitratais užterštą vandenį, dėl pastovaus deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai. Vaikams ir paaugliams dėl pastovaus kenksmingo nitratų poveikio lėtėja fizinis bei psichinis vystymasis, silpnėja imuninė sistema, vaikai dažniau serga. Senyvo amžiaus žmonių, ligonių, sergančių širdies, kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemijomis, alkoholinių gėrimų vartotojų ir kt. atvejais, kai audiniams reikia didesnio deguonies kiekio, jautrumas nitratams ir nitritams padidėja. Apibendrinant galima pasakyti, kad apsinuodijimas nitratais savo poveikiu organizmui yra panašus į apsinuodijimą alkoholiu, nors pasekmės nėra iš karto taip akivaizdžiai pastebimos. Nitratais užteršto vandens negalima vartoti ir virinto, nes nitratai virinimo metu nepasišalina!
Lietuvoje geriamajam vandeniui keliamus reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-141 redakcija).
Gyventojams, kurie naudoja šachtinių šulinių vandenį maistui, rekomenduojama reguliariai dukart per metus, pavasarį ir rudenį, atlikti geriamojo vandens mikrobiologinės bei cheminės taršos tyrimus.
Pažymime, kad vien periodinių vandens ištyrimų savaime nepakanka. Šulinių, gręžinių, nuotekų sistemos būklė turi būti tikrinama nuolatos, taip išsiaiškinant sistemos būklę, galimus užkrėtimo šaltinius ir laiku gebant imtis korekcijos priemonių.
Sužinoti, koks vanduo bėga iš privačių gręžinių, koks semiamas iš šachtinių šulinių, galima tik ištyrus vandens mėginius laboratorijoje.
Laboratorinius geriamo vandens tyrimus atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir jos padaliniai. Jeigu atlikus geriamojo vandens tyrimus yra nustatoma tarša, normų padidėjimai, toks vanduo paskelbiamas netinkamu gerti ir maistui gaminti. Būtina nustatyti ir pašalinti taršos šaltinį, atlikti šachtinio šulinio valymą bei dezinfekciją.
