Tiek sparčiai einant, tiek bėgiojant verta žinoti, kokį atstumą įveikiate per kiek laiko. O aktyvaus judėjimo poveikiui įvertinti reikėtų stebėti šiuos parametrus:
Pulso dažnis ramybės metuNormalus suaugusio žmogaus pulso dažnis ramybės metu yra 60–70 kartų per minutę (k./min.); jei pulso dažnis siekia 80 k./min. arba yra mažesnis nei 40 k./min., reikėtų pasitarti su gydytoju.
Maksimalus pulso dažnis fizinio krūvio metuPaskaičiuojamas pagal formulę: 220 minus amžius (metais).
Naudingas širdžiai pulso dažnis
Paskaičiuojamas pagal formulę: 220 minus amžius (metais) x 0,6. Toks ir mažesnis pulso dažnis nesudarys rizikos.
Širdį treniruojantis pulso dažnisPaskaičiuojamas pagal formulę: 220 minus amžius (metais) x 0,8. Pavyzdžiui, jeigu penkiasdešimtmečio žmogaus pulsas bėgimo metu siekia 136 (220 – 50 x 0,8 = 136), galima daryti prielaidą, kad toks intensyvumas teikia pakankamai naudos širdies ir kraujagyslių sistemai. Tačiau tokio tempo nereikėtų siekti pirmąją treniruočių savaitę ar net mėnesį. Svarbiau ne greitis, o laikas, praleistas bėgant. Judėjimo tempas turi atitikti ne tik širdies ir kraujagyslių sistemos, bet ir kaulų, raumenų bei kvėpavimo sistemų pajėgumą. Vienas svarbiausių tinkamo intensyvumo ir geros treniruotės požymių – laikas, kai po treniruotės pulso dažnis tampa normalus.
Pulso dažnio atsistatymo trukmėPer 15 min. po krūvio pulsas turi grįžti į pradinę būklę. Jeigu tai neįvyksta net ir per 30 min., reikia pasitarti su gydytoju.
