Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų visame pasaulyje. Tai viena dažniausių mirtingumo ir neįgalumo priežasčių, daranti didelę įtaką žmonių gyvenimo kokybei bei sveikatos sistemai. Pagrindiniai šių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, padidėjęs arterinis kraujospūdis, II tipo cukrinis diabetas, dislipidemija, antsvoris ir nutukimas, nesaikingas alkoholio vartojimas, ilgalaikis stresas bei prasta miego kokybė.
Šiuolaikinis gyvenimo būdas tampa vis sėslesnis, todėl daugelis žmonių kasdien juda per mažai. Ilgos darbo valandos prie kompiuterio, nepakankamas poilsis ir mažas fizinis aktyvumas neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Tyrimai rodo, kad sėdimą gyvenimo būdą gyvenantiems asmenims širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja net 1,5 karto. Dėl šios priežasties itin svarbu skatinti žmones daugiau judėti ir rūpintis savo fizine bei emocine sveikata.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems kiekvieną savaitę skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo arba 75 minutes intensyvios fizinės veiklos. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda stiprinti širdį ir kraujagysles, mažina kraujospūdį, gerina medžiagų apykaitą, padeda palaikyti normalų kūno svorį bei gerina emocinę savijautą. Net ir nedideli kasdieniai pokyčiai – vaikščiojimas pėsčiomis, mankšta, važiavimas dviračiu ar aktyvus laisvalaikis – gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį sveikatai.
Ne mažiau svarbi ir subalansuota mityba. Rekomenduojama rinktis įvairų ir visavertį maistą, vartoti daugiau vaisių, daržovių, ankštinių produktų, viso grūdo gaminių bei maisto produktų, turinčių daug skaidulų. Sveikatai palankūs riebalai, esantys žuvyje, riešutuose ir augaliniuose aliejuose, padeda mažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir saugo širdį. Tuo tarpu rekomenduojama riboti sočiųjų riebalų, cukraus, druskos, perdirbtų angliavandenių bei riebaus ir stipriai perdirbto maisto vartojimą. Taip pat svarbu atsakingai ir saikingai vartoti alkoholį.
Didelę įtaką žmogaus sveikatai turi ir emocinė būklė. Stresas yra vienas svarbiausių šiuolaikinių ligų, tarp jų ir širdies bei kraujagyslių ligų, rizikos veiksnių. Ilgalaikė įtampa, emocinis nuovargis, per didelis darbo krūvis ar nuolatinis nerimas gali neigiamai paveikti širdies veiklą bei kraujotakos sistemą. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas riziką susirgti išemine širdies liga ar patirti insultą padidina net 1,1–1,6 karto. Todėl svarbu mokytis streso valdymo būdų, skirti laiko poilsiui, kokybiškam bendravimui ir emocinės sveikatos stiprinimui.
Miego kokybė taip pat yra svarbus geros savijautos ir sveikatos veiksnys. Nuolatinis miego trūkumas, nereguliarus dienos režimas ar nekokybiškas poilsis didina širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto bei kitų lėtinių ligų riziką. Kokybiškas miegas padeda organizmui atsigauti, stiprina imuninę sistemą ir gerina bendrą savijautą.
2026 metais kovo – balandžio mėnesiais Anykščių rajone buvo vykdoma sveikatos stiprinimo programa, skirta širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto prevencijai. Programos tikslas – skatinti gyventojus rūpintis savo sveikata, formuoti sveikesnius gyvenimo būdo įpročius ir mažinti lėtinių neinfekcinių ligų riziką. Programos metu gyventojai turėjo galimybę dalyvauti įvairiose paskaitose ir praktiniuose užsiėmimuose, kuriuos vedė skirtingų sričių specialistai. Gydytoja dietologė doc. dr. Rūta Petereit supažindino su sveikos mitybos principais ir jų svarba ligų prevencijai. Elgsenos specialistas Artiomas Šabajevas dalijosi žiniomis apie įpročių keitimą bei motyvacijos stiprinimą. Kineziterapeutė Greta Baronaitė-Dzimidė pristatė fizinio aktyvumo naudą ir praktinius būdus, kaip daugiau judėti kasdienybėje. Psichologė, koučerė ir veidotyrininkė Goda Maksimyčiovaitė kalbėjo apie emocinės sveikatos svarbą, streso valdymą bei vidinės pusiausvyros išlaikymą. Biomedicinos mokslų daktarė ir diplomuota maisto ruošimo specialistė Gintarė Šabajevienė dalijosi praktiniais sveikatai palankios mitybos bei maisto gaminimo patarimais.
Paskaitos ir praktiniai užsiėmimai padėjo programos dalyviams geriau suprasti, kaip gyvenimo būdo pasirinkimai veikia sveikatą, bei paskatino atsakingiau rūpintis savimi. Dalyviai buvo skatinami atkreipti dėmesį į kasdienius įpročius, daugiau judėti, sveikiau maitintis, skirti laiko poilsiui ir emocinei gerovei. Svarbu prisiminti, kad net ir nedideli gyvenimo būdo pokyčiai gali turėti didelę reikšmę žmogaus sveikatai. Sveikesni įpročiai padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto riziką, gerina gyvenimo kokybę ir prisideda prie stipresnės bei sveikesnės visuomenės kūrimo.
