Pasiskiepyti ir nepamiršti reguliarios sveikatos patikros- specialistai primena, kad tokie paprasti dalykai gali padėti apsisaugoti nuo vienos plačiausiai paplitusių infekcinių ligų pasaulyje – plaučių tuberkuliozės.
Tuberkuliozė
Kvėpavimo organų tuberkuliozė (toliau TB) tai infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija (toliau TM) (Mycobacterium tuberculosis), plintanti per orą su dalelėmis. Pagrindinis TM šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių TB forma. Negydomas TB sergantis žmogus gali mirti.
Statistika
Lietuvoje sergamumas tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje, tačiau pandemijos metu šios ligos atvejų registruojama mažiau. Jei kasmet Lietuvoje buvo nustatoma per tūkstantį susirgimų tuberkulioze, pernai užregistruota 511 šios infekcijos atvejų, o šiemet iki gruodžio 1 d. – per 400 atvejų.
Medikai nerimauja, kad statistika neatspindi realios situacijos, nes dėl pandemijos sukeltų suvaržymų gyventojai rečiau lankosi poliklinikose, atidėlioja sveikatos patikrinimus. Todėl iš tiesų sergamumas tuberkulioze gali būti gerokai išaugęs.
Kokie simptomai?
Tuberkuliozės požymiai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje dauginasi ligos sukėlėjas. TM dažniausiai pažeidžia plaučius (plaučių tuberkuliozė). Jei žmogus jaučia bendrą silpnumą, greičiau pavargsta, skundžiasi sumažėjusiu apetitu ir svorio kritimu, jaučia nuotaikų kaitą. Taip pat – jei jo kūno temperatūra yra padidėjusi, žmogus gausiau prakaituoja, skundžiasi dažnai besikartojančiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei plaučių uždegimais.
Kaip tuberkuliozė plinta?
Tai infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus. Tinkamai negydant, gali išsivystyti aktyvi tuberkuliozės forma, kuria susirgus mirtingumas siekia apie 50 proc.
Tuberkuliozės sukėlėjai plinta per orą. Kai sergantis plaučių tuberkulioze žmogus kalba, čiaudi, kosėja, jis išskiria tuberkuliozės mikobakterijas, kurios ore gali išlikti net kelias valandas. Žmogus, įkvėpęs TM užteršto oro, gali tapti infekuotu.
Koks skirtumas tarp žmogaus užsikrėtusio TM ir žmogaus sergančio TB?
Užsikrėtę asmenys savo organizme turi TM, bet jos nėra aktyvios ir nesukelia ligos, nepasireiškia TB būdingi požymiai ir žmogus neplatina ligos sukėlėjo. Nustatyta, kad tik dalis užsikrėtusių asmenų (5-10 proc.) gali susirgti arba suserga TB.
Sergančių TB žmonių organizme bakterijos aktyviai dauginasi, jiems pasireiškia TB būdingi simptomai, kosėdami jie platina užkratą. TB dažniausiai užsikrečiama, jei yra kasdienis artimas sąlytis su sergančiais asmenimis gyvenamoje aplinkoje, darbe, kitose įstaigose.
Kam kyla didžiausia rizika susirgti?
Rizikos grupei priskiriami žmonės:
- neskiepyti nuo tuberkuliozės;
- bendraujantys su sergančiais tuberkulioze;
- dažnai sergantys viršutinių kvėpavimo takų ligomis;
- sergantys lėtinėmis ligomis;
- gydomi kortikosteroidais asmenys;
- infekuoti žmogaus imunodeficito virusu arba esant kitoms imunodeficitinėms būklėms;
- vaikai iš socialinės rizikos šeimų;
- gyvenantys sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, vaikų globos namuose, internatuose, pensionatuose;
- migrantai.
Kaip diagnozuojama TB?
Tuberkulino testas naudojamas siekiant nustatyti, ar žmogus užsikrėtęs TB. Sveikatos priežiūros specialistas įšvirkščia nedidelį kiekį tuberkulino po oda vidinėje dilbio dalyje. Po 2 – 3 dienų sveikatos priežiūros specialistas įvertina odos reakciją. Tuberkulino įšvirkštimo vietoje gali atsirasti patinimas. Išmatavus patinimo diametrą nustatoma, ar testas teigiamas, ar neigimas. Teigimas testas paprastai reiškia, kad žmogus yra infekuotas TM.
Paprasčiausias tyrimas yra skreplių ištyrimas dėl TM. Šiuo tyrimu galima greitai diagnozuoti TB ir paskirti reikiamą gydymą. Labai svarbu TM išskiriantį ligonį greitai izoliuoti ir skirti reikiamą gydymą, kontroliuojamą medicinos personalo.
Kaip išvengti susirgimo tuberkulioze?
Pirmiausia būtina pasiskiepyti. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, Lietuvoje nuo tuberkuliozės skiepijami naujagimiai 2-3 dieną po gimimo. Taip pat ne mažiau svarbu profilaktiškai tikrintis sveikatą, atlikti tuberkulino testą – vaikams iki 7-erių metų amžiaus ir rizikos grupėms priklausantiems asmenims.
Be to, itin svarbu laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos, pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu, jų švara.
Visavertė mityba, grūdinimasis, buvimas gryname ore, darbo ir poilsio režimo užtikrinimas bei teigiama psichologinė aplinka – priemonės, stiprinančios imunitetą ir padedančios apsisaugoti nuo šios ligos.
Informacijos šaltinis: www.ulac.lt ir nvsc.lrv.lt