Moterys – rūpinkimės savimi pačios

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, viena iš labiausiai paplitusių ir moteris kamuojančių ligų – krūties vėžys. Tai dažniausia moterų onkologinė liga. Vėžio pradžia – maža pakitusi ląstelė, kuri dažniausiai dėl nepaaiškinamų priežasčių ima elgtis ne taip, kaip turėtų. Ląstelėms dalinantis, krūtyje ar pažastyje ima kauptis piktybinės ląstelės, iš kurių pertekliaus susidaro mazgas – navikas. Jis tarsi uždelsto veikimo bomba – tyliai nesukeldamas skausmo ar kitų nemalonių pojūčių didėja naikindamas sveikus audinius, skverbdamasis į limfmazgius ar netgi plisdamas ir nuodydamas kitus organus. Ir taip nesukeldamas jokių nemalonių pojūčių gali augti net apie 15 metų. Laiku pastebėjus ligą, galima užkirsti jai kelią, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmosios stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos.

KRŪTIES VĖŽIO PROFILAKTIKA

Krūties vėžio riziką mažina:

• Sveika mityba – reikia vartoti daug skaidulingo maisto, ypač menstruacijų metu, o riebalai maiste neturėtų viršyti 20 proc.,
• Reguliari mankšta,
• Antioksidantai (vitaminai A ,C, E, selenas ir kt.),
• Alkoholio ir rūkymo – vengimas.
• Moterims pačioms apžiūrėti ir apčiuopti krūtis patariama jau nuo 20 metų amžiaus. Tą reiktų atlikti kiekvieną mėnesį tuoj pat po menstruacijų.
• Klinikinis krūtų ištyrimas rekomenduojamas kartą per tris metus. Po 40 metų amžiaus šį tyrimą rekomenduojama atlikti kasmet.

KRŪTŲ SAVITYRA

Kiekvieną mėnesį pirmomis dienomis po menstruacijų, o per menopauzę – tą pačią kiekvieno mėnesio dieną krūtis reikia apžiūrėti.

Krūtų savityros testą reiktų atlikti 3 etapais:

1. Atsistokite priešais veidrodį, pakelkite rankas ir padėkite jas po kaklu. Kruopščiai apžiūrėkite krūtis, ar jose neatsirado raukšlių, įdubimų, dydžio, formos ar simetrijos pokyčių, ar krūtys vienodo dydžio ir formos, ar nėra matomų odos pakitimų. Patikrinkite, ar Jūsų speneliai nėra įdubę, ar abu speneliai vienodi, simetriški. Tokią pat apžiūrą pakartokite ir rankas padėjus ant klubų.
2. Prausiantis duše muilas ir vanduo suteikia slidumo pojūtį, dėl to apsičiuopti krūtų sandarą pačioms galima daug lengviau. Atsistojusi duše, išsimuilavus, pakelkite vieną ranką už galvos, ir kita ranka čiuopkite krūtį. Trijų vidurinių pirštų pagalvėlėmis tvirtai paspauskite ir atlikite sukamuosius masažinius judesius. Judėdama ratu ieškokite guzelių, sukietėjimų, taip ratu apčiuopiant visą krūtį. Pastumkite pirštus arčiau spenelio ir pakartokite tuos pačius judesius. Tęskite vis mažėjančiais sukamaisiais judesiais, kol pasieksite spenelį. Patikrinkite audinį po speneliu ir pažiūrėkite, ar nėra jokių išskyrų. Taip pat patikrinkite audinį po pažastimi bei audinius, supančius krūtį, tokiais pat tvirtais sukamaisiais judesiais. Pakelkite kitą ranką už galvos ir priešinga ranka pakartokite kitos krūties apžiūrą.
3. Atsigulkite ir pakiškite sulenktą per alkūnę kairiąją ranką po galva. Dešiniosios rankos trijų pirštų pagalvėlėmis sukdamos mažyčius ratukus eikite dideliais ratais aplink kairiąją krūtį link spenelio spausdamos ją taip, kad pajustumėte vidinę krūties sandarą. Paskui panašiai kairiąja ranka apčiuopkite dešiniąją krūtį.

Apžiūrint ir čiuopiant krūtis ypatingą dėmesį reiktų atkreipti į krūtų simetriją, dydį, formą, tarpą tarp krūtų; spenelių formą, dydį, simetriją, išskyras iš spenelių; krūtų odą, spalvą, paviršiaus lygumą; sukietėjimus, mazgus pažastyse, raktikaulio duobutėse. Į specialistus kreipkitės, kai: jaučiate gumbą, sukietėjimą; yra matomi krūtų formos, odos spalvos ar dydžio pakitimai; asimetrija; spenelio formos pakitimai; išskyros, ypač kraujingos, iš spenelių. Gydytojas Jums paskirs detalesnius tyrimus.

GYDYTOJO TYRIMAS APČIUOPA

Merginoms nuo 16 metų ginekologas dukart per metus turi patikrinti krūtis. Bendrosios praktikos gydytojas turi apčiuopa tikrinti krūtis kasmet moterims nuo 20 metų. Jei Jūsų gydytojas savo iniciatyva netikrina krūtų, kartą metuose paprašykite jo patikrinti Jūsų krūtis apčiuopa. Gydytojas gali apčiuopti 0,8 cm mazgelį bei įvertinti kitus krūtų pokyčius. Pastebėjęs pokyčių gydytojas skiria kitų medicininių tyrimų.

Tyrimas echoskopu (ultragarso aparatu)
Tai krūtų tyrimas didelio dažnio bangomis. Echoskopu su specialiu linijiniu davikliu tiriamos įvairaus amžiaus moterys, tačiau šis tyrimas itin informatyvus tiriant moteris, kurių krūtyse vyrauja liaukinis audinys. Moterims iki 40 m. paprastai skiriamas krūtų tyrimas echoskopu. Turint nusiskundimų ar priklausant rizikos grupei siuntimą atlikti šį tyrimą duoda bendrosios praktikos gydytojas arba ginekologas.

MAMOGRAFIJA

Tai krūtų tyrimas rentgeno spinduliais. Šis tyrimas leidžia pastebėti pokyčius krūtyse ir net kelių milimetrų dydžio mazgelius, kuriuos apčiuopti būtų įmanoma tik po 1.5 – 2 metų. Įrodyta, kad mamografija padeda aptikti 85 – 90 proc. navikų. Mamogramas vertina radiologai. Moterys nuo 50 iki 69 m. patenka į atrankinę mamografijos programą, pagal kurią tyrimas kas dvejus metus yra atliekamas nemokamai. Norint, kad būtų atliktas šis tyrimas, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją (terapeutą), kuris išrašys siuntimą.
Jei bent dvi valandas per metus skirtume laiko sau – krūtų savityrai bei medicininiams tyrimams dėl krūties vėžio – net 9 iš 10 susirgusių moterų turėtų galimybę pasveikti. Todėl net ir gerai besijausdama ir negalėdama sau pritaikyti išvardintų rizikos veiksnių turite reguliariai atlikti krūtų savityrą bei medicininius krūtų tyrimus. Moteris kasmet turėtų prašyti gydytojo ginekologo ar bendrosios praktikos gydytojo profilaktiškai patikrinti krūtis. Pastebėjęs pakitimų, gydytojas skiria kitus tyrimus.

Informacijos šaltiniai: www.kruties-vezys.lt, www.vlmedicina.lt

Nuotraukos iš interneto.

Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Edita Jurčiukonienė