Kombučia yra gaivusis gėrimas, kilęs iš Azijos (Kinijos, kai kuriuose šaltiniuose teigiama, jog iš Japonijos) ir gaunamas fermentuojant cukruotą arbatą, o geriamas jis dėl teigiamo poveikio žmonių sveikatai. Kombučia sveikatą stiprinančios savybės žinomos daugiau nei 2000 metų!
Kombučia dar kitaip vadinama arbatos grybu, o jis dar kitaip vadinamas SCOBY – tai žodis, reiškiantis simbiotinę bakterijų ir mielių bendruomenę (angl. Symbiotic Community of Bacteria and Yeast). Tiksliau sakant, SCOBY – tai mikroorganizmų visuma, naudojama kiekvienos kombučia gamybai. O atrodo jis kaip balkšvos spalvos gleivėtas sluoksnis, kuris, fermentacijos metu, plūduriuoja stiklainio paviršiuje, sudarydamas patogią buveinę kai kurioms bakterijoms ir mielėms – tarsi koralinis rifas mikroorganizmams.
Tradicinė kombučia ruošiama naudojant juodąją arba žaliąją arbatą, bet gali būti naudojamos ir kitų rūšių arbatos. Atlikti tyrimai parodė, jog vis tik iš žaliosios arbatos paruošta kombučia pasižymi stipresnėmis antioksidantinėmis savybėmis, turi daugiau polifenolių. Kombučia fermentacija paprastai trunka nuo 7 iki 60 dienų (vienas atliktas tyrimas parodė, jog geriausi rezultatai gaunami jau po 15 dienų, tačiau kitų skoniui kombučia jau tobula ir po 7 dienų!). Viskas prasideda nuo arbatos pagaminimo, tuomet yra dedamas cukraus (negailint, nes cukrus yra arbatos grybo maistas!), gautas gėrimas atvėsinamas, dedamas arbatos grybas, tuomet visas gėrimas uždengiamas popieriniu rankšluosčiu (kad gėrimas gautų deguonies, bet į indą nepatektų musyčių, dėl kurių gali atsirasti kirmėlių) ir laikomas tamsiai. Belieka laukti!
Tad gaminti kombučia namų sąlygomis yra įmanoma, tačiau reikia tam tikrų žinių, atsargumo ir, žinoma, priemonių. Labai svarbu žinoti, kokioje temperatūroje ir kiek laiko arbata bus fermentuojama, kokios medžiagos arbatos grybui susidaryti bus naudojamos, nes bakterijos gali ir užteršti gėrimą. Taip pat labai svarbu laikytis ir higienos reikalavimų.
Pasibaigus fermentacijos procesui, pagrindiniai gėrime susidarantys produktai yra etanolis, gliukono rūgštis ir acto rūgštis. Gautas produktas yra nealkoholinis arba mažai alkoholio turintis funkcinis gėrimas, šiek tiek rūgštus ir gazuotas. Taip pat parduotuvėse jų būna įvairių skonių ir rūšių, tad norint išsirinkti tinkamą kombučia, pravartu skaityti etiketes. Atkreipkite dėmesį, į etiketėje nurodytą alkoholio ir cukraus kiekį ir rinkitės kuo natūralesnį gėrimą.
Vakaruose kombučia išpopuliarėjo dėl savo gydomojo – antimikrobinio, antioksidantinio, antikancerogeninio, antidiabetinio poveikio. Jos sudėtyje randama vitaminų – B grupės, C, E bei mineralų – geležies, mangano, cinko, vario, taip pat baltymų ir aminorūgščių. Ilgesnis fermentacijos laikas yra susijęs su šių junginių, kurie yra labai naudingi žmonių sveikatai, susidarymu, tačiau pailgėjęs fermentacijos laikas taip pat padidina ir rūgščių gamybą, kurios gali sukelti šalutinį nepageidaujamą poveikį.
Kombučia gausi probiotikų, kurie pasižymi laaaabai teigiamu poveikiu žmogaus organizmui, ypatingai žarnyno mikrobiotai. Taip pat šis gėrimas gali pagerinti atsparumą vėžiui, užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, skatinti virškinimo funkcijas, palengvinti artritą, gerinti nuotaiką, malšinti galvos skausmą, stimuliuoti imuninę sistemą, sumažinti uždegimines problemas, turėti teigiamą poveikį skrandžio opų gydymui bei cholesterolio kiekio ir kraujospūdžio mažinimui. Apskritai kombučia vartojimas detoksikuoja žmogaus organizmą, o šio gėrimo naudą patvirtino atlikti tyrimai su žiurkėmis, pelėmis, triušiais, antimis, šunimis, kiaulėmis, galvijais, viščiukų broileriais ir žmogaus kraujo ląstelėmis!
Kombučia piktnaudžiauti nereikėtų, nes per didelis jos vartojimas siejamas su skrandžio sutrikimais, alerginėmis reakcijomis, inkstų veiklos sutrikimu, galvos svaigimu ar skausmu, pykinimu. Vis tik kombučia rinka auga ir tampa gana žinoma visame pasaulyje. Tai natūralus ir sveikas, maistingas produktas, bet svarbu nepamiršti laikytis ir kitų svarbiausių sveikatai palankios mitybos principų, kad užtikrinti sklandų organizmo darbą ir gerą savijautą!
Straipsnį parengė Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
INFORMACIJOS ŠALTINIAI:
- Dufresne, E. Farnworth „Tea, Kombucha, and health: a review“ (https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0963996900000673);
- Raquel Macedo Dantas Coelho, Aryelle Leite de Almeida, Rafael Queiroz Gurgel do Amaral, Robson Nascimento da Mota, Paulo Henrique M. de Sousa „Kombucha: Review“ (https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1878450X20301499);
- Silvia Alejandra Villarreal-Soto, Sandra Beaufort, Jalloul Bouajila, Jean-Pierre Souchard, Patricia Taillandier „Understanding Kombucha Tea Fermentation: A Review“ (https://ift.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/1750-3841.14068);
- Julie M. Kapp MPH, PhD, FACE, Walton Sumner MD „Kombucha: a systematic review of the empirical evidence of human health benefit“ (https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1047279718307385);
- Patrícia Batista, Maria Rodrigues Penas, Manuela Pintado, Patrícia Oliveira-Silva „Kombucha: Perceptions and Future Prospects“ (https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC9265386/);
- Internetinė svetainė „My hygge home“ (https://myhyggehome.lt/blogs/news/arbatos-grybo-prieziura?srsltid=AfmBOoqzPkKich6s8vFy5gmU9d4LFpGf7WY3ZSm3yMKxufKxwJm7E_JN);
- Hubert Antolak, Dominik Piechota, Aleksandra Kucharska „Kombucha Tea—A Double Power of Bioactive Compounds from Tea and Symbiotic Culture of Bacteria and Yeasts (SCOBY)“ (https://www.mdpi.com/2076-3921/10/10/1541);
- Nurten Abaci, Fatma Sezer Senol Deniz, Ilkay Erdogan Orhan „Kombucha – An ancient fermented beverage with desired bioactivities: A narrowed review“ (https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2590157522001006?via%3Dihub).