Transportas ir judumas yra labai svarbūs mūsų ekonomikai ir visuomenei. Mes esame priklausomi nuo transporto, keliaujame automobiliu, autobusu, traukiniu, pėsčiomis ar dviračiu į darbą, mokymosi vietą, apsipirkti, poilsio vietas.
Transporto priemonių skaičius vis didėja, didėja ir jų poveikis aplinkai ir sveikatai. Tai lemia padidėjusį oro užterštumą, daro įtaką klimato kaitai, miestai kenčia nuo spūsčių ir triukšmo, blogėja gyvenimo kokybė.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje 30 proc. visų kelionių automobiliais vyksta mažesniu kaip 3 km, 50 proc. – mažesniu nei 5 km atstumu. Tai yra atstumai, kuriuos su malonumu ir nauda sveikatai galima per 15–20 min. įveikti dviračiu arba per 30–50 min. pėsčiomis.
Tankiau apgyvendintuose miesto rajonuose ėjimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu – patogiausias ir greičiausias būdas pasiekti darbo vietą, mokymo įstaigą, parduotuvę ar poilsio vietą bei puiki žmonėms ir aplinkai nekenksmingo susisiekimo alternatyva automobilių transportui. Juk taip keliaujant nebaisios nei automobilių spūstys, nei blogi keliai.
Kodėl verta važiuoti dviračiu arba eiti pėsčiomis?
• Neteršiamas aplinkos oras, sumažėja šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis.
• Sumažėja triukšmas.
• Mažiau suvartojama energijos.
• Mažėja transporto spūsčių, gerėja kelių eismo saugumas, kraštovaizdžio apsauga ir miesto aplinka.
• Ėjimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu pagrindinė nauda sveikatai – padidėja bendrasis fizinis aktyvumas bei sumažėja ligų, susijusių su fiziniu pasyvumu, rizika.
Reguliarus fizinis aktyvumas gerina mūsų sveikatą bei gyvenimo kokybę:
• Sumažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
• Sumažėja pirmalaikės mirties, ypač nuo širdies ligų, rizika.
• Sumažėja susirgimo diabetu rizika.
• Sumažėja hipertenzijos išsivystymo rizika.
• Padeda sumažinti kraujospūdį žmonėms, kurie jau turi aukštą kraujo spaudimą.
• Sumažėja rizika susirgti storosios žarnos ir krūties vėžiu.
• Sumažėja depresijos ir nerimo simptomai.
• Padeda kontroliuoti svorį.
• Padeda išlaikyti sveikus kaulus ir sąnarius, sustiprinti raumenis.
• Padeda vyresnio amžiaus žmonėms tapti tvirtesniais bei padidina jų gebėjimą judėti saugiai, be griuvimų.
• Skatina psichologinę gerovę.
• Ėjimas pėsčiomis ir ypač važiavimas dviračiu – tai puikus būdas laikytis sveikesnio gyvenimo rekomendacijų ir įtraukti fizinius pratimus į kasdienį gyvenimą!
- Sveikatos priežiūros specialistai sutinka, kad greitas ėjimas pėsčiomis 30 minučių per dieną arba 150 minučių per savaitę gali pagerinti bendrą sveikatos būklę.
• Ėjimas pėsčiomis mažina nuovargį, suteikia energijos, didėja protinis darbingumas.
• Daugiau nei pusė kūno raumenų yra skirti ėjimui pėsčiomis; tai natūralus judėjimas, kuris beveik nedaro žalos organizmui.
• Vaikščiojimas pėsčiomis yra malonus laiko praleidimas su draugais ar šeima.
• Ėjimas pėsčiomis stiprina kaulus ir gali padėti išvengti ar kontroliuoti osteoporozę (liga, kai sumažėja kaulų tankis, todėl padidėja kaulų trapumas bei lūžių rizika).
• Ėjimas pėsčiomis mažina stresą ir įtampą.
• Tyrimais nustatyta, kad kasdienis ėjimas į darbą pėsčiomis mažina depresijos simptomų pasireiškimą.
Patarimai kaip vairuoti ekologiškiau:
- Gerai prižiūrėkite savo automobilį ir reguliariai tikrinkite tepalo lygį. Tinkamai prižiūrimi automobiliai veikia efektyviau, dėl to sumažėja išmetamo anglies dvideginio kiekis.
- Tikrinkite padangų oro slėgį kiekvieną mėnesį. Dėl nepakankamai pripūstų padangų degalų sąnaudos gali padidėti iki 4%.
- Pašalinkite nereikalingus sunkius daiktus iš automobilio bagažinės ar nuo galinės sėdynės. Kuo sunkesnis automobilis, tuo intensyviau turi veikti variklis. Atitinkamai automobilis sunaudoja daugiau kuro.
- Uždarykite langus, ypač jeigu važiuojate labai dideliu greičiu, taip pat nuimkite tuščią stogo bagažinę. Tai sumažins pasipriešinimą vėjui, dėl to gali sumažėti kuro sąnaudos ir išmetamo anglies dvideginio kiekis iki 10%.
- Naudokitės oro kondicionavimo įranga tik tuomet, kai būtina. Nereikalingai ją naudojant, kuro sąnaudos ir išmetamo anglies dvideginio kiekis gali padidėti iki 5%.
- Pradėkite važiuoti iš karto užvedę variklį ir išjunkite variklį, jeigu sustojote daugiau nei vienai minutei.
- Pasirinkite tinkamą greitį ir, svarbiausia, važiuokite tolygiai. Kiekvieną kartą staiga padidinus greitį ar staiga sustojus, automobilio variklis naudoja daugiau kuro ir išmeta daugiau anglies dvideginio.
- Dirbdami ar poilsiaudami stenkitės dalintis automobiliu su kitais. Taip jūs padėsite sumažinti transporto spūstis ir degalų vartojimą.
- Kamščiai kenkia sveikatai. Stovint kamštyje arba sustojus prie draudžiamo šviesoforo signalo kenksmingų medžiagų koncentracija mašinų salonuose iškart padidėja 40-ia procentų.
Atsidūrę transporto kamštyje jokiu būdu neatidarykite langų ir išjunkite kondicionierių bei vėdinimo sistemą. Taip pat naudokite oro recirkuliacijos salone režimą (tai neleis traukti užteršto oro iš lauko) ir stenkitės laikytis kuo toliau nuo priekyje judančios mašinos. Teigiama, jog jeigu taip elgsitės, išmetamųjų dujų poveikis jūsų organizmui sumažės net iki 76 proc.
Kiti patarimai:
Jeigu tik įmanoma, rinkitės visuomeninį transportą, dviratį arba keliaukite pėsčiomis.
Važiuokite su kompanija! Galbūt kolegos, draugai, pažįstami gyvena netoliese ir jūs į darbą, universitetą, namo galite važiuoti vienu automobiliu? Juk taip ir linksmiau ir taupiau!
Pabandykite mažiau naudoti savo automobilius ir taip prisidėkite prie sveikos aplinkos kūrimo, rinkitės aplinką tausojantį bei sveikatą stiprinantį, greitą ir pigų susisiekimo būdą – ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu.