Į klausimus atsako dr. Justina Kačerauskienė ir dr. Rūta Petereit.
Kaip man žinoti, ar turiu mitybos nepakankamumą?
Pats paprasčiausias būdas įvertinti, ar turite mitybos nepakankamumą yra paskaičiuoti savo kūno masės indeksą (KMI): KMI = kūno masė (kg)/ ūgis(m)², kur:
• < 30 kg/m² — nutukimas;
• 20–25 kg/m² — norma (jei nėra lėtinių ligų);
• 18–20 kg/m² — galimas mitybos nepakankamumas;
• < 18 kg/m² — mitybos nepakankamumas.
Esant lėtinėms ligoms KMI rekomenduojama palaikyti >20 kg/m². Nepamirškite, kad jeigu KMI didesnis nei 25 kg/m2, jūs taip pat galite turėti mitybos nepakankamumą. Svarbiausia yra stebėti ne tiek absoliučius dydžius, kiek jų kitimą: asmenys, netekę 10 proc. kūno masės per metus laiko yra mažiau išsekę, nei tie, kurie neteko 10 proc. kūno masės per vieną mėnesį.
Kitas būdas yra įvertinti, ar per pastaruosius kelis mėnesius nevalingai nekrito svoris ir ar nesumažėjo kasdienės maisto porcijos dydis. Paprastai rekomenduojama įvertinti savo įprastinės maisto porcijos dydį 100 proc., o vėliau atkreipti dėmesį, kiek procentų įprastinės porcijos yra suvalgoma dabar.
Nežymų mitybos nepakankamumą jau galima įtarti, jeigu:
• 5 proc. sumažėjo kūno masė per vieną mėnesį (ar 10 proc. per 6 mėnesius) ir kūno masė mažėja toliau;
• sumažėjo kasdienės maisto porcijos dydis;
• susilpnėjo funkcinė būklė;
• pradėjo nykti poodinis riebalinis audinys ir raumenų masė.
Ką turėčiau daryti, jei įtariu, kad man yra mitybos nepakankamumas?
Pasitarti su gydytoju dietologu ir pradėti taisyklingai maitintis.
Baltymų poreikis: 1–1,5 g/kg/d. Baltymų trūkumas sietinas su susilpnėjusia imunine funkcija, todėl į mitybos racioną turi būti įtraukti maisto produktai, turtingi aukštos biologinės vertės baltymais bei turintys visas esmines amino rūgštis (kiaušiniai, liesa mėsa, žuvis, pieno produktai).
Riebalų poreikis yra apie 1,5 g/kg/d. Svarbu gauti pakankamą kiekį omega-3 riebalų rūgščių, kurios gali slopinti viruso dauginimąsi. Be to, šios rūgštys mažina uždegiminį atsaką, kas COVID-19 infekcijos atveju svarbu slopinant citokinų audrą. Didžiausi omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai yra riebios žuvys: lašiša, skumbrė, silkė, sardinės, ančiuviai ar šprotai.
Angliavandenių reikėtų suvartoti apie 2 g/kg/d., bet neviršyti 150 g/d. Dietoje reiktų vengti angliavandenių su aukštu glikeminiu indeksu, nes jų vartojimas sietinas su laisvųjų radikalų ar kitų prouždegiminiu poveikiu pasižyminčių medžiagų susidarymu. COVID-19 infekcijos atveju tai svarbu dėl galimos citokinų audros, kuri gali pabloginti paciento būklę. Aukštu glikeminiu indeksu pasižymi datulės, balta duona, bandelės, keptos bulvės, kukurūzų dribsniai, šokoladiniai batonėliai, saldūs gazuoti gėrimai, bulvių traškučiai, cukrus, perlinės kruopos, manų kruopos ir kt.
Taip pat labai svarbus yra pakankamas skaidulinių medžiagų suvartojimas. Jų reikėtų suvartoti 25–35 g/d. Šios medžiagos mažina tiek sisteminį, tiek žarnyno uždegimą, teigiamai veikia žarnyno mikrobiotą ir didina jos biologinę įvairovę.
Kaip turėčiau maitintis, jei susirgčiau COVID-19 liga?
• Laikytis sveikatai palankaus maitinimosi principų;
• Padidinti suvartojamų baltymais turtingų maisto produktų kiekį. Šiuos produktus į racioną įtraukti visų pagrindinių valgymų (pusryčių, pietų, vakarienės) metu. Rekomenduotini baltymais turtingi maisto produktai: liesa mėsa, žuvis, liesi pieno produktai, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai.
• Būtina užtikrinti pakankamą vitaminų, mineralų, antioksidantų kiekį, gaunamą su maistu. Kiekvieno valgymo metu skanaukite daržovių, vaisių ar uogų. Kas dieną patartina suvalgyti bent 400–500 g daržovių, vaisių ir/ar uogų. Šį kiekį išdalinkite taip: apie 300 g daržovių (neskaitant bulvių) ir 150–200 g vaisių/uogų.
• Kasdien suvalgykite 30 gramų nesūdytų riešutų ir 2 valgomuosius šaukštus sėklų. Tiek riešutuose, tiek sėklose yra gausu antioksidantų, sveikatai palankių riebalų rūgščių ir mikroelementų.
• Racioną praturtinkite viso grūdo košėmis, viso grūdo miltų duona, viso grūdo miltų makaronais, kurių 100 g produkto skaidulinių medžiagų būtų ne mažiau kaip 5 g.
• Vartokite kuo daugiau skysčių: šiltų arbatų, vandens, mineralinio vandens (ypač jei vargina gausus prakaitavimas).
• Jei suvalgomo maisto porcija mažesnė nei 60 proc. įprastos porcijos, įsigykite papildomo maitinimo gėrimų, pvz., Nutridrink Protein, Cubitan, Fresubin 2 kcal, Supportan ir pan. 1 vnt. (125–200 ml) geriamojo mišinio užtikrins 250–400 kcal ir 20 g baltymų.
Ar turėčiau naudoti kokius nors maisto papildus, jei susirgčiau COVID-19 liga?
Vitaminų poreikio užtikrinimas veikia prevenciškai prieš virusines infekcijas ir galimai mažina neigiamą infekcijos poveikį sveikatai. Apžvalginiuose moksliniuose straipsniuose nurodoma, kad sergant COVID-19 liga, turėtų būti vertinamas vitaminų A, B, C, D, omega-3 riebiųjų rūgščių, seleno, cinko ir geležies kiekis serume. Esant mitybos nepakankamumui ir COVID-19 infekcijos rizikai ar diagnozavus šią infekciją, rekomenduojama skirti vitaminus ir mineralus rekomenduojamomis paros dozėmis.
Daugelis mokslinių įrodymų pagrindžia, jog didesnis vitamino D lygis susijęs su mažesniu COVID-19 susirgimų skaičiumi, t.y. padeda mažinti infekcijos plitimą bei turi įtakos ligos eigai (mažesnis gydymo ligoninėje, reanimacinio gydymo poreikis bei mažiau mirčių). Jei laboratoriškai nustatyto vitamino D trūkumo nėra, rekomenduojama suaugusiems jo suvartoti 4000 TV (100 mcg) (mažiausiai 2000 TV) per dieną. Jei žmogus priklauso rizikos grupei (vyresnis nei 65 m. amžiaus, nutukęs, gyvena socialinės globos įstaigoje), suvartojamo vitamino D dozę reikėtų padvigubinti iki 6000–8000 TV parai.
Kaip turėčiau maitintis persirgus COVID-19 liga?
Laikytis sveikatai palankaus maitinimosi principų.
Ar turėčiau naudoti kokius nors maisto papildus, persirgus COVID-19 liga?
Jeigu persirgus COVID-19 liga vargina silpnumas, mieguistumas dienos metu, mėšlungis ar raumenų spazmai, galūnių tirpimas, pajuodę paakiai, tai gali būti susiję su įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumu. Tikslinga būtų ištirti: vitaminų D, C, A, K, B12, B1, B6, folinę rūgštį, kalį, natrį, magnį, kalcį, jonizuotą kalcį, fosforą, cinką, varį. Esant šių medžiagų trūkumui būtina pasitarti su šeimos gydytoju ar gydytoju dietologu dėl papildų vartojimo.
Kaip turėčiau maitintis, kad nesusirgčiau COVID-19 liga?
Nesilaikyti populiariųjų dietų ir nealinti savo organizmo. Internete skaityti tik moksliškai pagrįstas rekomendacijas ir įvertinti, kokie specialistai jas parašė. Svarbiausia yra subalansuota visavertė sveikatai palanki mityba, įvairus ir tinkamai parinktas maistas, su kuriuo žmogus gautų reikiamą baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį. Normaliai fizinei ir protinei žmogaus sveikatai yra pavojingas ne tik maisto trūkumas, bet ir perteklius.
Pirmieji žingniai sveikos mitybos link yra visai nesunkūs:
- Valgykite 3 pagrindinius valgymus (įskaitant pusryčius) ir 1–2 užkandžius per dieną priklausomai nuo dienotvarkės, įpročių ir t.t.
- Valgykite lėtai, ilgiau nei 10 min., gerai sukramtykite maistą.
- Suvalgykite ne mažiau nei 60 g baltymų per dieną (bent 2–3 kartus per dieną rinkitės baltyminius maisto produktus: mėsą, žuvį, pieno produktus, kiaušinius, ankštines daržoves, riešutus). Baltymai labai svarbūs ne tik išlaikant kūno svorį, bet jie suteikia sotumą ir mažina potraukį saldumynams.
- Venkite saldumynų. Cukraus reikėtų suvartoti ne daugiau kaip 25 g., o dažnas lietuvis kasdien jo suvartoja 96 g. Svarbiausia prisiminti, kad paprastieji angliavandeniai yra ne tik paprastas cukrus, bet ir balti miltai, balti ryžiai, kurie patekę į organizmą virsta gliukoze. Natūralaus cukraus laktozės turi pieno produktai, o vaisiai turtingi fruktoze.
- Rinkitės ne per liesus maisto produktus, bet ir ne riebiausius. Nepamirškite, kad mūsų organizmui riebalai yra būtini!
- Gerkite nekaloringus gėrimus (vandens ne mažiau 6 stiklines per dieną).
- Būkite fiziškai aktyvūs kiekvieną dieną.
- Užsirašykite, ką valgote ar geriate. Tai padės save kontroliuoti ir grįžti prie įprastinio režimo.
- Registruokite savo kūno svorį bent kartą per mėnesį, bet ne dažniau nei kartą per savaitę.
- Į savo racioną įtraukite vitaminų A, C, D ir cinko gausių maisto produktų. Jiems priklauso mėsa, žuvis, lęšiai, pupelės, pieno produktai, riešutai, sėklos, kiaušiniai, citrusiniai vaisiai, kiviai, braškės, brokoliai, žiediniai kopūstai, moliūgai, špinatai, saldžiosios bulvės, morkos.
Svarbiausia — reikia išsiugdyti gerus sveikatos, darbo ir fizinės formos įpročius!
Ar turėčiau naudoti kokius nors maisto papildus, kad nesusirgčiau COVID-19 liga?
Svarbiausia yra sveikatai palanki mityba. Rekomenduojama profilaktiškai nuo spalio iki balandžio mėnesio vartoti vitaminą D (1000–2000 TV kasdien), taip pat omega 3 riebalų rūgštis. Nors 2–3 mėnesius per metus pavartokite seleno 100 µg/d. ir cinko 15 mg/d.
Nustatyta, kad kai kurie natūralūs bioaktyvūs junginiai mažina infekcijų uždegiminį atsaką ir slopina prouždegiminių citokinų audrą, kuri yra sietina su blogesne prognoze susirgus COVID-19 liga. Šie junginiai yra:
• resveratrolis (polifenolis, randamas raudoname vyne, uogose, vynuogėse, riešutuose),
• EPA, DHA (randami žuvies taukuose, lašišoje, upėtakyje, silkėje, skumbrėje, linų sėmenyse, graikiškuose riešutuose),
• karvakrolis (randamas čiobreliuose, raudonėlyje),
• kapsaicinas (randamas raudonajame pipire),
• kurkuminas (jo yra ciberžolėje),
Girdėjau, kad COVID-19 liga didina tromboembolinių komplikacijų galimybę. Ar aš galiu ką nors padaryti, kad išvengčiau šios rizikos?Tromboembolinės komplikacijos priklauso nuo daugybės veiksnių, kuriuos įvertinti bei atitinkamas rekomendacijas suteikti turi šeimos gydytojas. Tačiau kiekvienas žmogus gali prisidėti, kad sumažintų riziką minėtoms komplikacijoms. Moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikri maisto produktai pasižymi kraują skystinančiomis savybėmis. Tai riebi žuvis, jūros gėrybės, alyvuogės, alyvuogių aliejus, riešutai, sėklos, vaisiai, uogos ir daržovės. Šie maisto produktai neatstos kraują skystinančių vaistų, tačiau pasirinkdamas žuvį su daržovėmis vietoj mėsos kepsnio su makaronais ar saują uogų vietoj šokoladinio saldainio, kiekvienas prisidės prie imuninės sistemos stiprinimo ir tromboembolinių komplikacijų rizikos sumažinimo.
Informacijos šaltinis www.infocovid.lt