Lapkričio 18–24 d. minima Pasaulinė supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitė, o lapkričio 18-ąją – Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šių metų Europos kampanijos šūkis – „Rūpinkitės savo vaikais – išmintingai vartokite antibiotikus“ – kviečia tėvus ir visus vaikais besirūpinančius suaugusiuosius atsakingai vertinti antibiotikų vartojimą.
Vaikystėje peršalimas, kosulys, sloga ar gerklės skausmas yra dažni sveikatos sutrikimai. Tačiau svarbu žinoti, kad daugumą šių infekcijų sukelia virusai, todėl antibiotikai jų negydo. Nereikalingas antibiotikų vartojimas ne tik nepadeda greičiau pasveikti, bet ir prisideda prie vis didėjančios pasaulinės problemos – antimikrobinio atsparumo.
Kas yra antimikrobinis atsparumas?
Antimikrobinis atsparumas – tai mikroorganizmų gebėjimas išlikti ir daugintis net tada, kai juos veikia infekcijoms gydyti skirti vaistai. Atsparumą gali įgyti bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai. Dėl šio reiškinio infekcijas tampa vis sunkiau gydyti, o kai kuriais atvejais įprasti vaistai gali būti nebeveiksmingi.
Viena aktualiausių šios problemos dalių – bakterijų atsparumas antibiotikams.
Kai žmogus vartoja antibiotikus, jautrios bakterijos žūsta arba nustoja daugintis, tačiau atsparios bakterijos gali išlikti ir toliau daugintis. Jos taip pat gali perduoti atsparumą lemiančius genus kitoms bakterijoms. Atsparios bakterijos gali plisti tarp žmonių, per gyvūnus, maistą ir aplinką.
Svarbu suprasti, kad atsparus tampa ne žmogaus organizmas, o bakterijos. Todėl net ir žmogus, kuris pats niekada nevartojo antibiotikų, gali užsikrėsti atspariomis bakterijomis.
Antibiotikų atsparumas nėra naujas reiškinys. Jis pastebėtas jau pirmaisiais antibiotikų vartojimo metais, tačiau šiandien problema tampa vis aktualesnė. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms kelia grėsmę ne tik infekcinių ligų gydymui, bet ir šiuolaikinei medicinai, nes net įprastos operacijos ar kitos medicininės procedūros gali tapti rizikingesnės, jeigu infekcijų nebebus galima veiksmingai gydyti.
Atsparumas antibiotikams – problema ne tik ligoninėse, bet ir aplinkoje
Žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikata yra glaudžiai susijusios. Atsparios bakterijos ir jų atsparumo genus gali patekti į dirvožemį, vandenį, maistą ir iš ten vėl pasiekti žmogų.
Antibiotikams atsparios bakterijos gali plisti per netinkamai tvarkomas nuotekas, gyvūnų mėšlą, žemės ūkio veiklą ar užterštą maistą. Todėl atsakingas antibiotikų vartojimas svarbus ne tik žmonių medicinoje, bet ir veterinarijoje.
Kodėl atsparios bakterijos pavojingos sveikatos priežiūros įstaigose?
Ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose antibiotikams atsparios bakterijos gali plisti per nešvarias rankas, užterštus paviršius ar netinkamai išvalytą ir dezinfekuotą medicinos įrangą.
Jos gali sukelti įvairias infekcijas, pavyzdžiui, operacinių žaizdų, šlapimo takų ar kraujotakos infekcijas.
Dėl atsparumo antibiotikams kai kurias ligas, tokias kaip bakterinis plaučių uždegimas, gonorėja ar tuberkuliozė, gydyti tampa sudėtingiau. Kai įprastai skiriami antibiotikai neveikia, gali prireikti kitų, kartais stipresnių ar daugiau šalutinių poveikių sukeliančių vaistų.
Tokiais atvejais gydymas gali užtrukti ilgiau, pacientui gali prireikti ilgesnio gydymo ligoninėje, didėja gydymo išlaidos ir sunkių komplikacijų rizika.
Todėl sveikatos priežiūros įstaigose ypatingas dėmesys skiriamas rankų higienai, medicinos įrangos valymui ir dezinfekcijai, infekcijų prevencijai bei racionaliam antibiotikų skyrimui.
Virusinės infekcijos ir antibiotikai – ką svarbu žinoti tėvams?
Viena dažniausių klaidų – antibiotikų vartojimas susirgus peršalimu ar gripu.
Peršalimą gali sukelti daugiau kaip 200 skirtingų virusų. Vaikams peršalimo simptomai dažnai pasireiškia sloga, kosuliu, gerklės skausmu ir karščiavimu. Nors simptomai kartais gali tęstis ilgiau nei tikimasi, tai savaime nereiškia, kad vaikui reikia antibiotikų.
Svarbu prisiminti: antibiotikai veikia bakterijas, bet neveikia virusų.
Todėl antibiotikai:
- negydo peršalimo ir gripo;
- nepadeda greičiau pasveikti nuo virusinės infekcijos;
- nemažina virusinės infekcijos sukelto karščiavimo;
- neapsaugo nuo galimų virusinių infekcijų komplikacijų.
Be reikalo vartojami antibiotikai gali sukelti šalutinį poveikį: pykinimą, viduriavimą, odos bėrimus ar alergines reakcijas. Jie taip pat gali sutrikdyti natūralią organizmo mikrobiotos pusiausvyrą.
Vis dėlto kartais virusinė infekcija gali komplikuotis bakterine infekcija, pavyzdžiui, bakteriniu plaučių uždegimu. Tokiais atvejais antibiotikų gali prireikti, tačiau jų būtinumą turi įvertinti gydytojas.
Tėvams svarbu neskubėti reikalauti antibiotikų kiekvieną kartą vaikui susirgus. Geriausias sprendimas – stebėti vaiko savijautą, pasirūpinti poilsiu, pakankamu skysčių vartojimu ir, esant poreikiui, kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Ką kiekvienas galime padaryti, kad sumažintume antimikrobinį atsparumą?
Antimikrobinio atsparumo mažinimas prasideda nuo kasdienių mūsų pasirinkimų. Kiekvienas galime prisidėti prie to, kad antibiotikai išliktų veiksmingi ir ateities kartoms.
- Antibiotikus vartokime tik gydytojui paskyrus.
Nevartokime antibiotikų savo nuožiūra, nesidalykime jais su šeimos nariais ar draugais ir nevartokime nuo ankstesnio gydymo likusių vaistų. - Laikykimės gydytojo nurodymų.
Vartokime paskirtą vaisto dozę, laikykimės vartojimo dažnio ir gydymo trukmės. Pasijutę geriau, savavališkai nenutraukime gydymo ir nekeiskime paskirto gydymo plano. Kilus klausimų, pasitarkime su gydytoju arba vaistininku. - Antibiotikų atsargas tvarkykime atsakingai.
Nebereikalingų ar pasibaigusio galiojimo antibiotikų nelaikykime namų vaistinėlėje ir neišmeskime į buitinių atliekų konteinerį. Juos galima nemokamai grąžinti į vaistinę. - Laikykimės rankų higienos.
Reguliariai plaukime rankas su muilu ir vandeniu, ypač prieš valgį, po apsilankymo viešose vietose ir pasinaudoję tualetu. Kosėdami ar čiaudėdami prisidenkime burną ir nosį. - Skiepykimės pagal rekomendacijas.
Skiepai padeda apsisaugoti nuo daugelio infekcinių ligų, sumažina sunkių susirgimų riziką ir gali padėti išvengti antibiotikų poreikio. - Rūpinkimės maisto sauga.
Tinkamai laikykime ir termiškai apdorokime maistą, atskirkime žalius ir paruoštus produktus, laikykimės higienos taisyklių virtuvėje.
Antibiotikų veiksmingumas – mūsų visų atsakomybė
Antibiotikai yra vienas svarbiausių šiuolaikinės medicinos atradimų, padedančių išgelbėti milijonus gyvybių. Tačiau jų veiksmingumas nėra savaime suprantamas ir gali sumažėti dėl netinkamo bei perteklinio vartojimo.
Kiekvienas nereikalingai suvartotas antibiotikas prisideda prie atsparių bakterijų atsiradimo ir plitimo. Todėl atsakingai vartodami vaistus, laikydamiesi higienos reikalavimų, skiepydamiesi ir saugodamiesi infekcijų, prisidedame prie savo, savo vaikų ir visos visuomenės sveikatos apsaugos.
Naudoti ir rekomenduojami informacijos šaltiniai:
- 2026 m. Europos supratimo apie antibiotikus dienos kampanija. Šių metų tema „Care for your kids – use antibiotics wisely“
- Pasaulinė atsparumo antibiotikams stebėsenos ataskaita, 2025 m. PSO ataskaita
- Higienos institutas – bakterijų atsparumo problema. Higienos institutas
- Rekomendacijos gyventojams dėl atsakingo antibiotikų vartojimo. NVSC rekomendacijos