AKTUALI INFORMACIJA APIE COVID-19 VAKCINAS

SIEKIANT KUO GREIČIAU SUVALDYTI KORONAVIRUSO SUKELTĄ PANDEMIJĄ, LABAI SVARBU SKIEPYTIS NUO COVID-19 LIGOS.

INFORMACIJA APIE SKIEPUS – EUROPOS SKIEPIJIMO INFORMACIJOS PORTALE (visomis ES kalbomis, taip pat ir lietuviškai) https://vaccination-info.eu/lt

Šios interneto svetainės paskirtis – teikti tikslius ir objektyvius naujausius duomenis apie vakcinas ir skiepijimą. Joje taip pat apžvelgiami ES taikomi mechanizmai, skirti užtikrinti, kad rinkoje esančios vakcinos atitiktų aukščiausius saugumo ir veiksmingumo standartus.

Svetainės lankytojai gali sužinoti daugiau apie patį koronavirusą ir jo pavojų žmogaus sveikatai, taip pat apie kitas ligas ir skirtingų šalių vykdomas skiepijimo programas.

• Europos skiepijimo informacijos portalo lankytojai informuojami apie vakcinų kūrimo ir registracijos procesą, apie skiepijimo naudą, vakcinų veiksmingumą ir saugumą.
• Duomenis portale skelbia kompetentingos ES institucijos: Europos Komisija (EK), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ir Europos vaistų agentūra (EMA).

Specialistai primena, kad kol kas ES šalyse nėra registruotų vakcinų nuo COVID-19, tačiau dvi farmacijos kompanijos – „BioNTech & Pfizer“ ir „Moderna“ jau pateikė prašymus vakcinos registracijai. Jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, EK registruos vakciną iškart visose ES valstybėse per įmanomai trumpiausią laiką.

VISA INFORMACIJA APIE COVID-19 VAKCINAS, skiepijimo procesą, atsakymai į dažnai užduodamus klausimus apie vakcinų poveikį, jų registraciją, gabenimą ir saugojimą – tinklalapyje Koronastop.lt https://koronastop.lrv.lt/lt/vakcinavimas

IŠSAMI INFORMACIJA APIE VISUOMENĖS SKIEPIJIMO PAŽANGĄ – Statistikos departamento švieslentėje https://osp.maps.arcgis.com/apps/MapSeries/index.html…

IŠSAMI INFORMACIJA APIE VAKCINACIJĄ NUO COVID-19 ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE https://www.anyksciai.lt/…/informacija-del…/6265

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI APIE COVID-19 VAKCINAS

Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, prasidėjo skiepijimas nuo COVID-19. Ar COVID-19 vakcina saugi? Koks yra vakcinos šalutinis poveikis? Koks yra vakcinos efektyvumas? Kokia vakcinos sudėtis? Ar skiepytis reikės kasmet? Į šiuos ir daug kitų klausimų atsakymus pateikia specialistai, remdamiesi įrodymais pagrįsta moksline informacija.

KOKIŲ RŪŠIŲ COVID-19 VAKCINOS YRA KURIAMOS?

Šiuo metu pasaulyje yra kuriamos keleto skirtingų rūšių COVID-19 vakcinos, pagrįstos tiek jau anksčiau pasiteisinusiais modeliais, tiek visiškai naujo tipo. Žemiau pateikiamas trumpas skirtingų vakcinų tipų sąrašas:

• Inaktyvuota vakcina ー kai vakcinai naudojamas chemiškai inaktyvuotas virusas. Tokiu principu veikia inaktyvuotos poliomielito, hepatito A ir pasiutligės vakcinos.
• Subvieneto vakcina ー vakcinai naudojama imunitetui susiformuoti svarbi viruso dalis, pavyzdžiui, SARS-CoV-2 spyglio baltymas. Tokiu principu veikia hepatito ir žmogaus papilomos viruso vakcinos.
• Gyvo susilpninto viruso vakcina ー virusas laboratorijoje auginamas kitose nei žmogaus infekuojamų ląstelių kultūrose. Ilgainiui jis praranda gebėjimą efektyviai daugintis žmogaus audiniuose. Kai susilpnintas virusas suleidžiamas žmonėms, jis gali sąlygoti imuninį atsaką, tačiau nėra pakankamai stiprus, kad sukeltų ligą. Tokiu principu veikia tymų, kiaulytės, raudoniukės, vėjaraupių ir rotaviruso vakcinos.
• Gyvybingo viruso nešėjo (angl. replicating viral vector) vakcina ー į žmonėms ligos nesukeliančio viruso (taip vadinamo viruso nešėjo) genomą, įterpiamas genas, koduojantis koronaviruso spyglio baltymą. Genai yra nukleorūgščių sekos, nurodančios ląstelėms, kokius baltymus jos turi sintetinti. Spyglio baltymas yra svarbus, kadangi jis leidžia SARS-CoV-2 virusui prisijungti prie žmogaus ląstelės. Pasiskiepijus virusas nešėjas dauginasi organizmo ląstelėse, o žmogaus imuninė sistema gamina antikūnus prieš jo baltymus, tarp kurių yra ir SARS-CoV-2 spyglio baltymas. To pasekoje antikūnai prieš spyglio baltymą padeda apsisaugoti nuo COVID-19 infekcijos. Tokiu principu veikia ebolos vakcina. Video medžiaga https://www.youtube.com/watch?v=QHHrph7zDLw…
• Daugintis nesugebančio viruso nešėjo (angl. non-replicating viral vector) vakcina ー kaip ir gyvybingo viruso nešėjo vakcinos atveju, genas yra įterpiamas į virusą nešėją, tačiau šiuo atveju virusas nešėjas nesidaugina paskiepyto žmogaus organizme. Nors virusas negali gaminti visų baltymų, reikalingų reprodukcijai, kai kuriuos baltymus jis pagamint geba ー tarp jų ir SARS-CoV-2 spyglio baltymą. Iki šiol nei viena patvirtinta vakcina šio principo nenaudoja.
• DNR vakcina ー genas, koduojantis SARS-CoV-2 spyglio baltymą yra įterpiamas į mažą žiedinę DNR, vadinamą plazmide. Plazmidė yra suleidžiama kaip vakcina. Iki šiol nei viena patvirtinta vakcina šio principo nenaudoja.
• iRNR vakcina ー šiuo atveju vakcinoje yra informacinė RNR, kurią ląstelės naudoja baltymų gamybai. Kai iRNR užkoduotas baltymas yra susintetinamas (šiuo atveju SARS-CoV-2 spyglio baltymas), sukeliamas imuninis atsakas. Pfizer ir Moderna COVID-19 vakcinos naudoja šį principą.

Video medžiaga https://www.youtube.com/watch?v=S8Wd-NMqvno&feature=emb_logo

KODĖL COVID-19 VAKCINA ATSIRADO TAIP GREITAI?

Vakcinos kūrimas – sudėtingas procesas, susidedantis net iš kelių etapų ir įprastai užtrunka labai ilgai. Šiemet susidūrus su globalia grėsme – koronaviruso pandemija, vakcinų kūrimo procesas buvo paspartintas sutelkiant visas tuo metu įmanomas pajėgas.

Vakcinos kūrimo eiga

• Pirmiausia, atliekami mažos apimties laboratoriniai tyrimai, kurių metu sukuriamos pirminės vakcinos formos.
• Tada, pradedama atlikti neklinikinius tyrimus laboratorijose.
• Pasitvirtinus neklinikiniams tyrimams pradedami bandymai su gyvūnais.
• Vėliau pereinama prie klinikinių tyrimų, kurių metu vakcina testuojama su savanoriais žmonėmis.
• Pabaigoje vakciną privalo patvirtinti Europos vaistų agentūra (EVA) ir Europos Komisija (EK).
• Prasideda masinė vakcinos gamyba.
• Nuolatos atliekami vakcinos saugumo bei efektyvumo tyrimai.

Tam, jog galėtume apsaugoti visuomenės sveikatą, ypač – sveikatos priežiūros specialistus, pagyvenusius asmenis ir žmones, sergančius lėtinėmis ligomis, būtinai reikia saugių ir veiksmingų vakcinų nuo COVID-19. 2020 m. gruodžio 27 d. prasidėjo medicinos darbuotojų skiepijimas nuo COVID-19. Visus šalies medikus planuojama paskiepyti per pirmąjį šių metų ketvirtį.

KOKIA YRA NAUJOSIOS IRNR VAKCINOS SUDĖTIS?

Pfizer vakcina susideda iš:

• iRNR ー informacinė RNR, koduojanti SARS-CoV-2 spyglio baltymą.
• Lipidai ー vandenyje netirpios molekulės, kurios užtikrina, kad iRNR nesuirtų prieš patekdama į organizmo ląstelę. Lipidai ー tai maži riebalų lašeliai, supantys iRNR lyg apsauginė sienelė. Pfizer vakcina susideda iš keturių skirtingų lipidų rūšių, tarp jų ir cholesterolio. Ši sudedamoji dalis alerginę reakciją sukelia itin retai.
• Druskos ー vakcinoje yra keturios skirtingos druskos. Viena jų ー valgomoji druska. Druskos užtikrina, kad vakcinos pH būtų panašus į organizmo pH ir vakcina nepažeistų ląstelių.
• Cukrus ー tai tas pats cukrus, kuriuo saldiname kavą ar arbatą. Vakcinoje cukrus apsaugo riebalų lašelius nuo sulipimo ir prisikabinimo prie įpakavimo paviršiaus.

Pfizer iRNR vakcinoje nėra:

• Žmogaus embriono ląstelių.
• DNR.
• Antibiotikų.
• Kraujo produktų.
• Konservantų.
• Gliuteno.
• Kiaušinio baltymo.
• Kiaulienos produktų.
• Mikroschemų.

Video medžiaga https://www.youtube.com/watch?v=uTWCZYDpC9c…

 

KAIP VEIKIA IRNR VAKCINOS?

Žmogaus organizmo ląstelių branduoliuose pagal DNR esančią informaciją nuolat gaminama informacinė RNR. iRNR keliauja į ląstelės citoplazmą, kurioje pagal iRNR užkoduotą informaciją sintetinamas atitinkamas organizmui reikalingas baltymas.

• iRNR vakcinos veikia panašiai ー vakcina, kuria siekiama apsaugoti nuo viruso, įterpia svarbų viruso baltymą koduojančią iRNR į žmogaus ląstelės citoplazmą. COVID-19 atveju, šis svarbus baltymas yra SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymas. SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymą koduojančią iRNR “praryja” imuninės ląstelės, vadinamos dendritinėmis ląstelėmis. Jos pradeda ekspresuoti spyglio baltymą savo paviršiuje ir keliauja į vietinius limfmazgius, kur stimuliuoja B limfocitus pradėti gaminti antikūnus. Pasiskiepijus ir esant kontaktui su SARS-CoV-2 virusu imuninė sistema būna pasiruošusi mus ginti nuo viruso, turimi antikūnai mus saugo ir todėl mes nesusergame.

Video madžiaga https://www.youtube.com/watch?v=jl4jo-zGmdI…

KOKS TRA IRNR VAKCINOS ŠALUTINIS POVEIKIS?

Abiejų iki šiol sukurtų iRNR vakcinų šalutinius poveikius sukelia imuninės sistemos atsakas. Kuo stipresnis imuninis atsakas, tuo dažnesnis šalutinis poveikis.

Dažniausi iRNR vakcinos šalutiniai poveikiai yra šie:

• nuovargis;
• galvos skausmas;
• raumenų skausmas;
• skausmas ir patinimas injekcijos vietoje;
• sąnarių skausmas;
• karščiavimas, drebulys.

Šalutinis poveikis dažniausiai atsiranda per pirmąsias dvi ar tris dienas nuo skiepo, tačiau gali atsirasti ir praėjus savaitei nuo jo. Šalutinis poveikis dažniausiai jaučiamas po antrosios vakcinos dozės ir dažniau pasireiškia jaunesniems žmonėms.

Nors dauguma žmonių nepatirs reikšmingų šalutinių poveikių, rekomenduojama taip susiplanuoti skiepijimąsi, kad kitą dieną sunegalavus dėl vakcinos šalutinio poveikio nepraleistumėte darbo dienos.

Comirnaty vakcinos preparato charakteristikų santrauką galite parsisiųsti

https://5ca72bf2-feac-4fad-bdd4-e1983a5d094c.usrfiles.com…

APIE NEIGIAMĄ REAKCIJĄ Į SKIEPĄ GALITE PRANEŠTI PATS

Specialistai primena, kad pranešti apie nepageidaujamą reakciją į vakciną gali pats pacientas, užpildydamas elektroninę Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (toliau VVKT) pranešimo formą

https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv

Jei pacientas neturi galimybės užpildyti elektroninę formą, jis gali užpildyti popirinę prašymo formą

https://www.vvkt.lt/index.php?4004286486 skirtą pacientams ir siųsti ją:

• el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt;
• paštu, adresu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Žirmūnų g. 139A, LT-09120 Vilnius;
• nemokamu faksu (8-800) 201 31

 

REKOMENDUOJAMA

• Pastebėjus nepageidaujamą reakciją į skiepą, pirmiausia krieptis į savo šeimos gydytoją.
• Gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, užpildo elektroninę VVKT pranešimo formą

https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist

• Taip pat gydytojas, diagnozavęs nepageidaujamą reakciją į skiepą, gali užpildyti Nepageidaujamų reakcijų į skiepus tyrimo protokolo formą ir išsiųsti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos teritoriniam padaliniui.

Budrumo sistema

• Remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos reikalavimais, Europoje, o kartu ir Lietuvoje funkcionuoja farmakologinio budrumo sistema – tai veikla, skirta nepageidaujamoms reakcijoms į vaistą/vakciną nustatyti, įvertinti ir stebėti bei perspėti apie galimą nepageidaujamą vaisto/vakcinos poveikį.
• Lietuvoje apie pastebėtas nepageidaujamas reakcijas į vaistą/vakciną sveikatos priežiūros specialistai bei registracijos teisės turėtojai privalo pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT). Pranešimai analizuojami, nustatomi nauji farmakologinio budrumo signalai.

Specialistai primena

• Kiekvienos vakcinos apraše nurodoma, kad vakcina yra imuninis vaistinis preparatas, kurį panaudojus, galimos nepageidaujamos reakcijos. Dažniausiai tai vietinės reakcijos – patinimas, paraudimas, sukietėjimas dūrio vietoje. Bendro pobūdžio reakcijos – pakilusi temperatūra, galvos skausmas, bėrimas ir kt. Organizmo reakcija į kiekvieną skiepą yra skirtinga.
• Užregistruoti pranešimai apie vaistinių preparatų sukeliamas nepageidaujamas reakcijas nereiškia, kad šie vaistiniai preparatai ar jų veikliosios medžiagos yra nesaugūs. Tik visų turimų duomenų išsamus mokslinis vertinimas leidžia daryti patikimas išvadas dėl vaistinių preparatų naudos ir rizikos santykio.

KAIP SUSIDARO SPECIFINIS IMUNITETAS?

Siekiant kuo greičiau suvaldyti koronaviruso sukeltą pandemiją, labai svarbu skiepytis nuo COVID-19 ligos. Specialistai atkreipia dėmesį, jog vakcinos jau daugiau nei du šimtus metų yra laikomos saugiausia ir patikimiausia natūralia sukurta apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų.

Vakcinos nuo COVID-19 yra vaistai, kuriais siekiama užkirsti kelią naujo koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltoms ligoms, sukeliant imuninį organizmo atsaką. Jos – būtinos, mat dabartinė COVID-19 pandemija yra pasaulinė krizė, turinti milžinišką neigiamą poveikį žmonių sveikatai, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui.

IMUNINĖ SISTEMA – KAS TAI?

Kiekvienas žmogus, taip pat ir gyvūnas, turi specialią organų bei audinių sistemą, taip vadinamą imuninę sistemą, imunitetą, kuris organizmą apsaugo nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitų genetiškai „svetimų“ medžiagų. Imunitetas nėra kažkoks vienas organas ar veiksnys – jį sudaro kraujo ląstelės, limfmazgiai, blužnis, kepenys, užkrūčio liauka. Visi jie turi savo funkcijas imuninės sistemos veikloje, kad veiktų ir formuotųsi imunitetas.

Imunitetas (imuninė sistema) geba atpažinti svetimas (infekcines ir neinfekcines) medžiagas, jas identifikuoti bei pašalinti iš organizmo. Imunitetas – tai unikali visuma sistemų ir mechanizmų, padedančių organizmui išsaugoti savo genetinį vientisumą, be jo gyvybė būtų neįmanoma. Imunitetas ypatingas tuo, kad jis būna dvejopas: įgimtas ir įgytas. Be to, jo negalima pakeisti per kelias dienas kažko daugiau pavalgius ar išgėrus.

IMUNITETO RŪŠYS

• Įgimtas imunitetas yra paveldimas, todėl kartais vadinamas genetiniu. Tokio imuniteto pavyzdys gali būti tai, kad žmogus neužsikrečia gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjais (pvz., šunų arba galviju maru) ir neserga jų ligomis. Analogiškai – daugelis gyvūnų yra neimlūs žmogaus infekcinių ligų sukėlėjams. Įgimtas imunitetas susiformavo per ilgą makroorganizmų (žmogaus, gyvūno, augalo) ir mikroorganizmų (bakterijų, virusų) tarpusavio sąveikos evoliucijos laikotarpį.
• Įgytas imunitetas turi būdingą specifiškumą, t. y., jis yra jautrus kitų infekcinių ligų sukėlėjams. Imunitetas įgyjamas dviem būdais: persirgus tam tikra infekcine liga arba organizmą imunizuojant (vakcinuojant) nuo tos ligos. Paprasčiau kalbant, įgytas imunitetas būna natūralus (poinfekcinis) ir dirbtinis (povakcininis). Įgytas imunitetas yra aktyvus, nes telkiasi organizmo gynybinės jėgos: pasigamina specifinių antikūnų. Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas būna ne tik aktyvus bet ir pasyvus. Jis susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų arba ląstelinių elementų iš kito imunitetą turinčio asmens. Tokį pasyvų natūralų imunitetą turi naujagimiai. Kūdikiai jį įgyja iš mamos dar būdami gimdoje, t. y., antikūnų jie gauna per mamos kraują. Pasyvus natūralus imunitetas naujagimiams gali būti perduotas ir per motinos pieną. Įgytas pasyvus dirbtinis imunitetas būna tada, kai profilaktikos ar gydymo sumetimais suleidžiama imunizuoto (dažniausiai liga persirgusio) žmogaus ar gyvulio kraujo su jau ten esančiais antikūnais. Įgytas imunitetas genetiškai nepaveldimas. Jis gali apsaugoti nuo įvairių mikroorganizmų: bakterijų, virusų, parazitų, taip pat nuo toksinų. Taigi, įgytas imunitetas yra specifinis, nes antikūnai įgyjant imunitetą susiformuoja prieš konkrečius mikroorganizmus (pavyzdžiui, po gripo vakcinos – prieš konkretų gripo virusą).
• Įgytas (specifinis) imunitetas yra neaktyvus tol, kol organizmas nesusiduria su antigenu, t. y., svetima organizmui medžiaga. Specifinis imunitetas aktyvuojamas, kai susergama. Organizmas tokiu atveju geba labai specifiškai atskirti skirtingus mikroorganizmus ir keičia imuninio atsako intensyvumą bei pasireiškimo greitį po pakartotino susidūrimo su antigenu (antrinis imuninis atsakas arba imuninė atmintis). Įgytojo imuniteto sistemą sudaro limfiniai organai (limfmazgiai, blužnis), turintys specializuotų ląstelių, molekulių ir procesų sistemą, užtikrinančią svetimų antigenų nukenksminimą ar pašalinimą.

IMUNITETAS KORONAVIRUSUI

Kalbant apie imunitetą koronavirusinei infekcijai, vakcinos nuo COVID-19 ligos padės organizmui pasiruošti apsiginti nuo SARS-CoV-2 koronaviruso. Šis virusas, kad patektų į organizmo ląsteles, naudoja savo išoriniame sluoksnyje esantį dyglio baltymą (angl. spike protein), taip sukeldamas ligą. Vakcinos nuo COVID-19 ligos yra pagamintos:

• Naudojant kitokį, adenovirusų šeimos virusą, kuris modifikuojamas taip, kad savo sudėtyje turėtų SARS-CoV-2 dyglio baltymą koduojantį geną. Pats adenovirusas negali daugintis ir todėl nesukelia ligos. Suleidus vakciną, į organizmo ląsteles patenka SARS-CoV-2 genas, todėl organizmo ląstelės pagal šį geną pradeda gaminti dyglio baltymą.
• Kai kurių vakcinų sudėtyje yra genetinės informacijos (toliau – mRNR) apie dyglio baltymą, padengtos smulkiomis riebalų dalelėmis, kurios neleidžia mRNR suirti. Kai žmogui suleidžiama vakcina, jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ vakcinoje užkoduotą genetinę informaciją ir pradeda gaminti dyglio baltymą.

Abiem atvejais žmogaus imuninė sistema atpažįsta šį dyglio baltymą, kaip svetimą organizmui ir aktyvina T ląsteles, kurios pasižymi tuo, jog kovoja su virusu, skatina antikūnų gamybą, kurie yra natūralios apsaugos prieš svetimas organizmui medžiagas dalis. Vėliau, jei vakcinuotas žmogus turi kontaktą su SARS-CoV-2 virusu, jo imuninė sistema geba atpažinti virusą ir yra pasiruošusi prieš jį kovoti: antikūnai ir T ląstelės, veikdamos kartu, gali nužudyti virusą, užkirsti kelią jo patekimui į kūno ląsteles ir sunaikinti užkrėstas ląsteles, taip padėdamos apsisaugoti nuo COVID-19 ligos.

Daugiau aktualių klausimų ir atsakymus į juos galite rasti https://www.covidmed.lt/vakcinos

Informacijos šaltinis:

http://sam.lrv.lt/

http://www.ulac.lt/

https://www.covidmed.lt/vakcinos

https://www.anyksciai.lt/

VVKT informacija