ODOS NUDEGIMAI SAULĖJE
Odos nudegimai saulėje kyla dėl pernelyg didelio ir ilgo ultravioletinių spindulių (UV) poveikio, t. y. odos pažeidimo laipsnio ir saulės nudeginimo simptomai tiesiogiai priklauso nuo laiko, praleisto po UV spinduliais, ir gauto jų kiekio. Dažniausiai pirmieji simptomai būna skausmas ir odos paraudimas. Esant stipresniems nudegimams iškyla pūslės, atsiranda vandeningų žaizdų. Gilesnius nudegimus patiria žmonės, sergantys bet kokia virusine infekcija (UV spinduliavimas gali neigiamai paveikti imunitetą), vartojantys alkoholinius gėrimus. Silpni nudegimai paprastai pastebimi praėjus kelioms valandoms (nuo 3 iki 7 val.) nuo saulės spindulių veikimo tose kūno vietose, kurios nebuvo apsaugotos drabužiais arba apsauginiu kremu. Pažeista oda tampa sausa, pleiskanoja, ima peršėti. Ilgiau pabuvus saulėje, sunkesni simptomai gali pasireikšti ir po 12–14 val. (nudegimo simptomų pasireiškimo pikas). Saulės nudegimai taip pat gali sukelti kitus sisteminius sveikatos sutrikimus: karščiavimą, drebulį, galvos skausmus, pykinimą, silpnumą, galvos svaigimą. Panašūs ir šilumos smūgio simptomai.
PIRMOJI PAGALBA
Pastebėjus pirmuosius simptomus, būtina apsirengti ir pasislėpti pavėsyje ar pastate. Nedidelius nudegimus saulėje gydyti reikėtų, pirmiausia, uždedant šaltus kompresus arba kitu būdu atšaldant nudegusį odos plotą (pvz., apvynioti pažeistą vietą drėgna audinio skiaute, uždėti ledo gabaliukų, įvyniotų į rankšluostį ar paklodę). Šaldyti nudegusią saulėje odą reikia apie 20–30 minučių. Būtina vartoti daug skysčių. Jei nudegimai yra stipresni, reikia kreiptis į medicinos įstaigą.
ODOS NUDEGIMŲ SAULĖJE PREVENCIJA
Jei norite apsisaugoti nuo nudegimų saulėje, venkite degintis tuo metu, kai saulė yra aktyviausia – vidurdienį ir kelias pirmas valandas po vidurdienio. Gana efektyviai nuo karštų saulės spindulių saugo drabužiai: kuo jie šviesesni ir tankesni, tuo yra geresnė apsauga. Apsauginiai kremai nuo saulės – dar vienas apsaugos nuo saulės spindulių būdas. Rinkitės tą priemonę, kurioje esančios medžiagos apsaugotų nuo UV-B ir UV-A spindulių, taip pat, kad būtų pakankamai aukštas apsaugos koeficientas (apsaugos nuo saulės faktorius – SPF) – jis turi būti ne mažesnis nei 30. Esant labai kaitriai saulei, jautriai odai ir vaikų odos priežiūrai, rekomenduojama naudoti 50 SPF turinčius kremus. Be viso to, kremas turėtų būti atsparus vandeniui, o sudėtyje neturi būti nereikalingų aromatizatorių ir konservantų. Norint išvengti nemalonių pasekmių, po deginimosi rekomenduojama tepti odą drėkinamuoju kremu. Verta nepamiršti ir lūpų priežiūros. Lūpų oda yra plona ir paprastai stipriai nukenčia nuo nudegimų saulėje, nuo bendro saulės ir vėjo poveikio greitai išdžiūsta, o pernelyg didelis saulės spindulių kiekis gali išprovokuoti lūpų pūslelinę. Todėl rekomenduojama naudoti specialias apsaugines priemones lūpoms. Saulėtą dieną labai svarbu pasirūpinti ir akimis. Dėl tiesioginių saulės spindulių poveikio gali išsivystyti įvairios akių ligos. Viena iš jų – katarakta. Tad saulėtą dieną akis būtina dengti apsauginiais akiniais, kurie turi absorbuoti nuo 99 % iki 100 % viso UV spindulių spektro.
KAS YRA MELANOMA IR KAIP JI GALI ATSIRASTI?
Odą veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, melanocitai gamina daugiau melanino, oda patamsėja ir atrodo įdegusi. Pernelyg didelis UV spindulių kiekis sukelia melanocitų genų mutacijas, paspartina nekontroliuojamą ląstelių augimą, dauginimąsi ir naviko formavimąsi, dėl to išsivysto melanoma (odos vėžys).
Pirmieji ligos požymiai, kuriuos galima pastebėti, yra tamsi netaisyklingos formos dėmelė arba pasikeitusios spalvos ar padidėjęs apgamas. Odos melanomai būdingas spartus naviko augimas. Kai melanoma aptinkama jos išplitimo stadijoje, gali būti neįmanoma nustatyti vietos, kurioje ji prasidėjo. Anksti diagnozavus ligą ir pašalinus apgamą, galima išvengti komplikacijų. Labai svarbu sekti odos bei apgamų pasikeitimus, o pastebėjus neįprastus reiškinius odoje, kurie neišnyksta per 1,5–2 mėnesius, parodyti gydytojui dermatologui bei saugoti odą nuo tiesioginių saulės spindulių.
RIZIKĄ SUSIRGTI MELANOMA DIDINA:
- Šviesi oda.Šviesesnė oda turi mažiau pigmento (melanino), tai reiškia, kad ji yra mažiau apsaugota nuo žalingų UV spindulių.
- Nudegimų saulėje istorija.Vieną ar daugiau kartų stipriai nudegus saulėje, atsiranda didesnė tikimybė susirgti odos vėžiu.
- Pernelyg didelis UV spindulių poveikis.Įrodyta, kad dažnas lankymasis soliariume gali padidinti melanomos riziką iki 75 %. Melanoma yra viena iš dažniausių vėžio formų, diagnozuojama jauniems žmonėms (25–29 m.), o mokslininkai tai priskiria prie tendencijos dažnai degintis soliariumuose.
- Didesnis apgamų kiekis. Turint daugiau nei 50 apgamų ant kūno, yra didesnė tikimybė susirgti melanoma. Neįprasta apgamų forma ir struktūra taip pat didina melanomos riziką.
- Melanomos atvejai šeimos ligos istorijoje.Jeigu kažkas iš jūsų artimųjų šeimoje arba giminėje sirgo melanoma, reiškia, kad ir jums yra padidėjusi rizika susirgti.
- Silpna imuninė sistema.Žmonės, turintys silpnesnę imuninę sistemą, pavyzdžiui, tie, kuriems buvo atlikta organų transplantacija, turi didesnę riziką susirgti odos vėžiu.
Parengta pagal www.smlpc.lt ir www.nvsc.lt informaciją.
