Visi susiduriame su įvairiais kvapais aplinkoje. Vieni švelnūs ir gaivūs, o kiti verčia kuo greičiau pasišalinti iš patalpos. Deja, kai kurie kvapai kenkia sveikatai. Mus supančioje aplinkoje galime susidurti ir su kenksmingomis medžiagomis, sklandančiomis ore. Kai kurie kvapai gali susilpninti imunitetą, padidinti sergamumą ar net sutrumpinti gyvenimo trukmę.
Kvapas yra medžiagos ypatybė paveikti uoslę. Jis neegzistuoja be teršalo, kuris yra kvapo atsiradimo priežastis. Daugelis ūkinės komercinės veiklos objektų yra aplinkos oro organizuoti ir neorganizuoti taršos šaltiniai. Kaip pavyzdys paminėtini gyvulininkystės, paukštininkystės, žemės ūkio įmonių objektai, nuotekų valymo įrenginiai, sąvartynai, kiti ūkio subjektai, kurie savo veikloje naudoja įvairias chemines medžiagas, kompozicijas ar gaminius ir gamybinės veiklos metu susidaro įvairios cheminės medžiagos, kurios po tam tikrų technologinių procesų yra pašalinamos ir patenka į mus supančią aplinką. Teršalų kvapo atsiradimas, jo pasklidimas aplinkoje, kvapo koncentracijos tyrimas ir kontrolė yra aktuali ir opi problema. Tam tikri kvapai, didelė jų koncentracija neigiamai veikia žmonių sveikatą, didina sergamumą ir mirtingumą nuo neinfekcinių ligų, trumpina vidutinę gyvenimo trukmę, blogina gyvenimo kokybę bei socialinę aplinką. Kvapų atsiradimo priežastimi daugeliu atvejų yra nepakankamai pažangių technologijų taikymas ūkinėje veikloje, išmetamo į aplinką oro valymo įrenginių nebuvimas ar jų nenaudojimas, netinkamas statinių inžinerinių sistemų įrengimas (pvz. vėdinimo sistemų) ar jų nenaudojimas, statinių, jų dalių ar inžinerinių įrenginių nesandarios konstrukcijos, statinių naudojimas ne pagal paskirtį ir pan.
Pavojingos cheminės medžiagos
Kenksmingomis medžiagomis laikomos tos, kurias įkvėpus pasireiškia žala organizmui. Dažniausiai aplinkoje pasitaikančios cheminės medžiagos, kurios gali daryti neigiamą poveikį sveikatai:
- Amoniakas – dirgina kvėpavimo takus, akis, odą. Kyla kosulys, dusulys. Veikia centrinę nervų sistemą. Nors amoniakas ir žinomas kaip vaistas atgauti sąmonę, tačiau per didelė jo koncentracija gali sukelti sąmonės praradimą. Pirmoji pagalba: grynas oras, paguldyti žmogų, šiltai užkloti, duoti kvėpuoti vandens garų. Gerti šilto pieno su soda. Odą, akis, gleivinę plauti 2% boro rūgšties tirpalu.
- Anglies monoksidas – dar kitaip vadinamas smalkėmis. Jis veikia kraują, sukelia deguonies badą. Skauda galvą, atsiranda bendras silpnumas, pykinimas, pagreitėja širdies plakimas. Pirmoji pagalba: grynas oras, deguonis, ramybė.
- Azoto dioksidas – veikia odą, akis, kvėpavimo takus. Apsinuodijimo požymiai: kosulys, galvos skausmai, vėmimas, akių uždegimas, silpnėja kvėpavimas ir širdies veikla. Išėjus iš užterštos vietos, apsinuodijimo požymiai gali išnykti ir vėl pasireikšti po 6–12 val. Pirmoji pagalba: grynas oras; akis, odą, gleivinę plauti vandeniu ir 2% sodos tirpalu.
- Gyvsidabris – apsinuodijimo požymiai išryškėja gerokai vėliau. Tai galvos skausmai, atminties susilpnėjimas. Apsinuodijus būtina medikų pagalba.
- Chloras – apsinuodijus kyla sausas kosulys, ima pykinti, pradeda skaudėti krūtinę, akis. Žmogus pradeda dusti. Pirmoji pagalba: grynas oras, paguldyti, šiltai užkloti. Duoti pakvėpuoti vandens ar alkoholio garų, daryti 0,5 % geriamos sodos inhaliacijas. Plauti odą 2% geriamos sodos tirpalu.
- Metanolis (metilo alkoholis) – veikia regėjimą, kvėpavimo organus. Apsinuodijimo požymiai: galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, regėjimo sutrikimas. Pirmoji pagalba: išnešti į gryną orą, sukelti vėmimą, akis, odą plauti vandeniu.
Kam taikoma kvapo koncentracijos ribinė vertė
Kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma gyvenamosios paskirties pastatų ir visuomeninių pastatų (viešbučių paskirties, mokslo paskirties (kuriuose vykdomos ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo, pirminio profesinio mokymo programos ir aukštojo mokslo studijos), gydymo paskirties (stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sanatorijose, reabilitacijos centruose, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatuose, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namuose), poilsio paskirties (poilsio namuose, jaunimo nakvynės namuose, kaimo turizmo pastatuose) pastatų patalpų orui bei jų žemės sklypų ne didesniu kaip 40 m atstumu nuo gyvenamosios paskirties ar nurodytų visuomeninių pastatų aplinkos orui.
Kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma tik iš ūkinėje komercinėje veikloje, kurioje naudojami stacionarūs taršos kvapais šaltiniai, kylantiems kvapams vertinti.
Stacionarusis taršos kvapais šaltinis – stacionarusis įrenginys ar vieta, iš kurių kvapai patenka į gyvenamosios aplinkos orą.
Pažymėtina, kad tręšiami laukai nėra laikomi stacionariaisiais taršos kvapais šaltiniais.
Kvapo koncentracijos ribinė vertė taip pat netaikoma paties asmens ūkinės komercinės veiklos keliamo ir jį veikiančio kvapo atvejais, kvapui darbo vietose vertinti, avarijų ir ekstremalių situacijų sukeliančių taršą kvapais ir jų likvidavimo atvejais.
Dažniausiai nemaloniais kvapais skundžiasi žmonės gyvenantys šalia gyvulininkystės ar paukštininkystės kompleksų, mėsos ar žuvies perdirbimo įmonių, naftos produktų saugojimo ar perkrovimo terminalų, naftos perdirbimo gamyklų, plastmasės, trąšų gamybos, sąvartynų, nuotekų valyklų, dumblo apdorojimo įrenginių ar atliekų tvarkymo įmonių veiklos.
Leidžiama kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore
Šiuo metu didžiausia leidžiama kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (OUE/m3). Nuo 2024 m. sausio 1d. ūkio subjektai privalės užtikrinti, kad kvapai gyvenamosios aplinkos ore dėl planuojamos / vykdomos ūkinės veiklos neviršytų 5 europinių kvapo vienetų (OUE/m3).
Kontrolės vykdymo tvarka
Kontrolę vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Prašymai, dėl iš ūkinės veiklos metu skleidžiamų kvapų į gyvenamąją aplinką nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklėmis.
Gyventojų prašymuose, dėl juntamo nemalonaus kvapo gyvenamosios aplinkos ore, būtina nurodyti šiuos duomenis:
- Pareiškėjo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą ir kontaktinius duomenis.
- Ūkinės veiklos, kurioje naudojami taršos šaltiniai skleidžia kvapą gyvenamosios aplinkos ore, vykdytojo pavadinimą, veiklos vykdymo adresą.
- Kvapo pobūdį bei laiką, kada jaučiamas kvapas, kada jis intensyviausias, ir laiką, kada pareiškėjas siūlo atlikti kvapo kontrolę.
Kvapų kontrolė atliekama trimis etapais:
I etapas – sudaroma kvapų kontrolės komisija, kuri, pareiškėjui patogiu, iš anksto suderintu laiku, įvertina, ar kvapas jo nurodytoje gyvenamojoje aplinkoje yra jaučiamas ir ar gali būti siejamas su nurodyta vykdoma ūkine komercine veikla;
II etapas – komisijai nustačius, kad gyvenamosios aplinkos ore jaučiamas kvapas gali būti siejamas su skunde nurodyta ar kita ūkine veikla organizuojamas ūkinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas;
III etapas – jeigu nustačius, kad ūkinė veikla vykdoma nepažeidžiant reikalavimų arba po nustatytų pažeidimų pašalinimo, kvapo pobūdis, intensyvumas nepakito, kvapas vis dar jaučiamas, tuomet atliekamas kvapo koncentracijos vertinimas.
Prašymai, dėl jaučiamo nemalonaus kvapo, nenagrinėjami kai:
- prašymai pateikiami nagrinėti ne pagal kompetenciją, tai yra tuomet, kai kreipiamasi ne dėl ūkinės veiklos skleidžiamų kvapų (pvz.: iš kaimynų buto, kiemo, lauko tualeto sklindančio kvapo ar kt.);
- pareiškėjas nepateikia trūkstamos, būtinos skundo, dėl nemalonaus kvapo gyvenamosios aplinkos ore, nagrinėjimui informacijos;
- jei nustatoma, kad kvapų kontrolės metu ne daugiau kaip prieš vienus metus buvo atliktas ūkinės veiklos sukeliamo kvapo koncentracijos modeliavimas, kuriuo apskaičiuota kvapo koncentracija neviršijo didžiausiosios leidžiamosios kvapo koncentracijos ribinės vertės ir ūkinės veiklos vykdymo sąlygos po kvapo koncentracijos modeliavimo nepakito.
Lietuvos higienos norma HN 121:2010 “Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore” ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklės: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.382857/asr
REKOMENDACIJOS KVAPŲ, IŠSISKIRIANČIŲ VYKDANT TAM TIKRAS ŪKINES VEIKLAS, VALDYMUI: file:///C:/Users/User/Desktop/Kvapu%20rekomendacijos,%202020.05.26.pdf
Informacijos šaltiniai: Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra.