Ne veltui mėsa yra maisto pasirinkimo piramidės sudėtinė dalis – ją būtina įtraukti į savo racioną, nes ją valgant gauname nepakeičiamų aminorūgščių, o tai reiškia, jog tų medžiagų su jokiais kitais maisto produktais negausime! Baltymai, įvairūs vitaminai, geležis – tai tik dalis medžiagų, kurias mums suteikia mėsos vartojimas. Kalbant apie geležį, iš mėsos jos gauname ypatingai daug ir būtent iš jos geležis yra geriausiai pasisavinama.
Mėsa į maisto racioną buvo įtraukta mažiausiai prieš 2,6 milijono metų! Mėsos įtraukimas į mitybą vaidino pagrindinį evoliucinį vaidmenį žmogui, netgi buvo teigiama, kad neįtraukus į racioną gyvūninės kilmės maisto produktų, mažai tikėtina, kad besivystantis žmogus būtų galėjęs turėti neįprastai dideles ir sudėtingas smegenis. 😊
Deja, jaunuoliai labai dažnai valgydami rūkytus kumpelius, vytintas ar kabanosi dešrytes įsivaizduoja, jog gaus visas reikalingas medžiagas, kurias gali gauti iš mėsos ir taip suvartos atitinkamą jos porciją. Perdirbti mėsos produktai yra labai populiarūs visame pasaulyje ir rodo palaipsniui didėjančią vartojimo tendenciją, tačiau jie neatstoja šviežios, garuose ar orkaitėje ruoštos mėsos. Kalbant apie tai, kokią mėsą vertėtų rinktis, vis tik specialistai “balsuoja” už baltą mėsą (paukštieną, kalakutieną, žąsieną, antieną), nes ji yra liesesnė, turi geriau pasisavinamus baltymus ir joje yra mažesnis teršalų kiekis. Didelis raudonos, ypatingai rūkytos ir keptos, mėsos vartojimas yra siejamas netgi su vėžio atsiradimu, tačiau saikingas jos vartojimas užtikrina tinkamą organizmo aprūpinimą geležimi.
Neretai jaunimas teigia, jog mėsos nevalgo – vieni jos nemėgsta, kitiems ji skleidžia blogą kvapą, dar kiti sako, jog negali dėl psichologinių ar fiziologinių priežasčių. Kalbant apie pastarąsias, jos ganėtinai retos, pavyzdžiui, alergijos mėsai fiksuojamos tik labai nedidelei daliai pasaulio gyvetojų, o ir dažniau jas sukelia raudona mėsa.
Mėsos (kartu su kiaušiniais, žuvimi, ankštiniais produktais bei riešutais) per dieną reikėtų suvartoti 2-3 porcijas, kai vienos porcijos dydis yra apie 70 g. mėsos, 100 g. žuvies, kiaušinis ar 1 stiklinė virtų pupelių, žirnių. Mėsą reikėtų rinktis kuo liesesnę, nes riebi mesa turi daug sočiųjų riebalų rūgščių, kurios gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas ar kitus sutrikimus. 70 g. mėsos tėra nedidelė vištienos krūtinėlė ar maltinis – tad nesunkiai suvartosite rekomenduojamą normą, tik nepamirškite to!
Straipsnį parengė Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
INFORMACIJOS ŠALTINIAI:
Iftikhar Hussain Badar, Haotianas Liu, Qian Chen, Xiufang Xia, Baohua Kongas “Future trends of processed meat products concerning perceived healthiness: A review” (https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34378319/);
Neus González, Montse Marquès, Martí Nadal, José L. Domingo “Meat consumption: Which are the current global risks? A review of recent (2010–2020) evidences” (https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33233049/);
Kristė Vasiliauskaitė “Nevalgančių mėsos žmonių mitybos, kitų gyvensenos veiksnių ir subjektyvios sveikatos vertinimas” (https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/102900/1/Pagaliau%20teisingas%20darbas.pdf);
Jeffrey M. Wilson, Thomas A.E. Platts-Mills “Red meat allergy in children and adults” (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6488443/);
Laura Wyness “The role of red meat in the diet: nutrition and health benefits” (https://www.cambridge.org/core/journals/proceedings-of-the-nutrition-society/article/role-of-red-meat-in-the-diet-nutrition-and-health-benefits/7EE0FE146D674BB59D882BEA17461F1B).