Lietuvoje vykdomos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonės nuolat kinta ir reikalauja naujų sprendimų bei tobulinimo galimybių. Kintantys jaunų asmenų poreikiai daro įtaką vykdomų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių taikymui atsižvelgiant į tikslinių grupių amžių, lytį, normatyvinį, socialinį kontekstą ir pan. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kaitai turi įtakos ir rinkoje atsirandančios naujos psichoaktyviosios medžiagos, nauji psichoaktyviųjų medžiagų platinimo būdai. Ši kintanti situacija visiems mums – tėvams (globėjams), mokytojams bei kitiems specialistams, dirbantiems su vaikais ir jaunimu, kelia naujus tikslus, uždavinius ir iššūkius.
Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kas 4 m. atlieka mokyklinio amžiaus (5, 7 ir 9 klasių) vaikų gyvensenos tyrimą. Lyginant 2016 m. ir 2020 m. atlikto minėto tyrimo rezultatus, mokyklinio amžiaus vaikų, kurie per paskutinius 12 mėn. bent kartą rūkė tabako gaminius 2016 m. Anykščių r. buvo 11,5 proc., 2020 m. – 14,5 proc., o vaikų, kurie per paskutinius 12 mėn. bent kartą rūkė elektronines cigaretes ar naudojo panašius elektroninius įtaisus rūkymui 2016 m. buvo 11,5 proc., 2020 m. – 22 proc. 2020 m. atliktas mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas atskleidė, jog mokyklinio amžiaus vaikų, kurie bent kartą per savo gyvenimą vartojo kanapes („žolę“, marihuaną, hašišą) buvo 2 proc. (Lietuvoje – 3,2 proc.), o vaikų, kurie bent kartą per savo gyvenimą vartojo kitus narkotikus nei kanapes – 1,8 proc. (tiek pat, kiek ir Lietuvoje). Plačiau apie Anykščių r. atliktus mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimus – https://www.anyksciuvsb.lt/wp-content/uploads/2021/06/2016-met%C5%B3-vaik%C5%B3-gyvensenos-tyrimo-suvestin%C4%97.pdf (2016 m.) ir https://www.anyksciuvsb.lt/wp-content/uploads/2021/07/Mokyklinio-am%C5%BEiaus-vaik%C5%B3-gyvensenos-tyrimas-Anyk%C5%A1%C4%8Di%C5%B3-rajone-2020-metais.pdf (2020 m.).
Nagrinėjant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežastis pastebima, jog neįmanoma išskirti vienos priežasties, kuri lemtų tokių medžiagų vartojimą. Polinkį vartoti psichoaktyviąsias medžiagas gali lemti šie veiksniai: asmeninės savybės, elgesys, aplinkos, socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Kiekvienu konkrečiu atveju šių veiksnių pasiskirstymas gali būti nevienodas.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos įgyvendinime dalyvauja sveikatos bei švietimo sektoriai, policija, teisėsaugos institucijos, savivalda, laisvalaikio leidimo vietų atstovai ir, žinoma, itin svarbus vaidmuo tenka šeimai. Toliau straipsnyje bus aptariamos šeimos ir mokyklos aplinkos, ten, kur vaikai ir paaugliai praleidžia daugiausiai laiko. Tai yra vienos iš palankiausių aplinkų taikyti įvairias psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencines priemones.
Lietuvoje tėvų (globėjų) įsitraukimas į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją neretai įvardijamas kaip gana pasyvus. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, kai kurie tėvai (globėjai) su palengvėjimu nusimeta dalį atsakomybės – juk dabar visą jų vaiko ugdymą, įskaitant ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, atliks mokykla. Nors mokykloje mokiniai gauna nemažai informacijos bei žinių apie psichoaktyviųjų medžiagų poveikį ir vartojimo pasekmes, tačiau vis tik svarbiausias išlieka tėvų (globėjų) vaidmuo. Net ir labai sunkiose situacijose galima apsaugoti savo vaikus nuo įsitraukimo į rizikingas veiklas, tokias kaip psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, tik reikalingas stiprus ryšis tarp tėvų (globėjų) ir vaikų, kuris būtų pagrįstas dėmesiu, išklausymu ir vienas kito supratimu.
Labai svarbu, kad tėvai (globėjai) stebėtų vaiko socialinį elgesį bei mokymosi pasiekimus, žinotų bei domėtųsi, su kokiais draugais ir kokioje aplinkoje vaikas leidžia laiką. Tėvai (globėjai) taip pat turėtų formuoti neigiamą vaikų požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą bei nustatyti aiškias taisykles ir leistinas elgesio normas šeimoje, numatydami ir pagrįstas pasekmes už taisyklių nesilaikymą. Tad labai skatiname tėvus (globėjus) stiprinti tarpusavio ryšį su vaikais ir kalbėtis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pavojų tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, nes tai yra neatsiejama psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos dalis.
Mokykla, taip pat kaip ir šeima, yra viena iš pagrindinių institucijų, formuojančių vaikų raidą, jų pasaulėžiūrą. Yra daug sudėtingų sąveikų tarp biologinių, asmeninių, socialinių ir aplinkos ypatumų, turinčių įtakos žmogaus elgesiui. Šiomis sąveikomis formuojamos vaikų ir jaunuolių vertybės, įsitikinimai, požiūris ir elgesys. Jos ypač svarbios fizinei, emocinei ir socialinei raidai nuo vaikystės iki paauglystės ir nuo paauglystės iki pilnametystės. Mokykla daro įtaką vaikų ir jaunuolių suvokimui apie įvairių teigiamų ir neigiamų elgesio formų priimtinumą bei nepriimtinumą, todėl mokyklose vykdomos priemonės labai stipriai gali paveikti vaiko ar jaunuolio pasirinkimus, susijusius su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.
Šiuo pranešimu, kreipiamės į visuomenę, skatiname tėvelius (globėjus), ugdymo įstaigų bendruomenes ir visus gyventojus taikyti 0 toleranciją psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui jaunimo tarpe. Nelikite abejingi – reaguokite, jei matote rūkančius ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas vartojančius jaunuolius, praneškite apie tai policijai telefono numeriu 112. Tik veikdami kartu galime pasiekti labai reikšmingų ir gyvybiškai svarbių rezultatų.
Parengė: Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Informacijos šaltinis: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas